Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. balandžio 10 d.

Jų vos 97-ios, o medžiotojai nori pradėti medžioklę

www.GRYNAS.lt, Birutė Davidonytė, 2015 m. balandžio 8 d.

Nuo 1979 m. lūšys Lietuvoje nemedžiojamos, o 2000 m. rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. 2007 m. išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje konstatuojama, kad Lietuvos populiaciją sudaro apie 30–40 lūšių ir tai yra kritinė riba. Šiuo metu lūšių mūsų šalyje padaugėjo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus specialią lūšių veisimo programą jų yra 97. O medžiotojų bendruomenė jau pradėjo galvoti, kaip vėl mažinti populiaciją.

Nebeliks nei stirnų, nei danielių
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas ir Seimo narys Bronius Bradauskas teigia, kad Lietuvoje laikas pradėti medžioti lūšis.
„Medžiotojų ir žvejų taryboje kalbėjome apie lūšių medžioklę. Visų pasisakymai buvo tokie, kad lūšių Lietuvoje yra per daug ir tikrai turime galvoti apie jų medžioklę, nes neliks nei danielių, nei stirnų, nei smulkiosios faunos. Reikia kažkokio balanso gamtoje“, - sakė B. Bradauskas.

Anot jo, lūšių galima sutikti gamtoje, tačiau vis rečiau matomos stirnos: „Tikrai reikia pradėti galvoti apie jų medžioklę ir derėtis su Europos Sąjunga, nes lūšis yra Raudonojoje knygoje. Latvijoje lūšys yra medžiojamos ir nieko baisaus neįvyksta. Pats esu dalyvavęs medžioklėse. Viename didžiuliame miške, esančiame Ukmergės rajone, per visą dieną niekas nematė nei vienos stirnos, o lūšis net penkias matė. Tas disbalansas yra pakankamai didelis.“

Anot Seimo nario, saugodami tam tikras rūšis vėliau galime sau pasidaryti „meškos paslaugą“, nes jų labai padaugės.
„Lūšių buvo nedaug, reikėjo jas pasaugoti, bet viskam turi būti ribos. Kaip ir kormoranai buvo įtraukti į Raudonąją knygą, o dabar matote, kas dedasi Kuršių nerijoje, siaubo filmus ten galima statyti“, - piktinosi B. Bradauskas.

Vien medžiotojų noro neužtenka
Buvęs aplinkos ministras, europarlamentaras Valentinas Mazuronis mano, kad medžiotojų nuomonė neturėtų būti vienintelis argumentas šioje diskusijoje.
„Manau, kad skubėti su medžioklėmis nereikėtų. Suprantu medžiotojų norą šaudyti, medžioti trofėjus, jiems tai yra įaugę kraujyje, bet juk vykdomos specialios lūšių dauginimo programos. Neturiu tokios informacijos, kad jos darytų ypatingai tragišką žalą kažkurioje vietoje“, - sakė V. Mazuronis.

Anot jo, medžiotojus galima suprasti, bet nebūtinai reikia su jais sutikti: „Nemanau, kad negalima diskutuoti apie tai. Diskutuoti galima apie visą, bet iš tiesų būčiau prieš greitą medžioklės pradžią, juolab, kad tos rūšies atsigavimas Lietuvoje taip iš lėto vyko. Vien medžiotojų noro, nors aš juos gerbiu ir myliu, šitoje vietoje neturėtų užtekti.“

Lūšį vadina kenkėju
Nemažai lūšių yra Biržų regione prie Latvijos sienos. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Konstantinas Romualdas Galvelis teigė, kad šis gyvūnas regione nėra retas, be to, anot pašnekovo, yra kenkėjas.
„Per apskaitą tikrai ne visi miškai buvo apeiti, be to, per apskaitą einama tam tikru maršrutu. Jeigu maršrutas yra per vidurį miško, o lūšis išėjo į kitą miško pusę, niekas jos nepastebėjo. Medžiotojų nuomone, jų čia yra ne aštuonios, o keturis ar penkis kartus daugiau. Be to, lūšis yra miško kenkėjas, ypatingai kenkia stirnoms, juk jos maitinasi kiškiais ir stirnomis, o ne grybais ir ne uogom“, - sakė K. R. Galvelis.

Anot medžiotojo, visi medžiotojų būreliai rajone kalba, kad lūšių padaugėjo, randama stirnų griaučių: „Lūšys turi tokią bėdą, kad paėdusios šviežios mėsos ją palieka ir nebegrįžta prie jos. Mūsų krašte lūšių yra daug, pas mus yra pasienio miškas su Latvija, o latviai juk lūšis medžioja. Didžiausią dalį lūšių jie ir sumedžioja Lietuvos pasienyje.“
Pašnekovas aiškino ne kartą matęs lūšį, be to, jos yra labai drąsios, net už 50 metrų nuo žmogaus ramiausiai sau žaidžia, guli ant rąstų krūvos.

Veistos dirbtinai
Visgi lūšys Lietuvoje veisiamos pagal Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę. Galiausiai jos būna išleidžiamos į gamtą iš anksto parinktose vietose.
Ši ES remiama programa skirta gausinti nykstančią lūšių populiaciją. Per trejus metus programos vykdytojai užaugino ir į laisvę išleido 20 lūšių. Tai yra šešiomis lūšimis daugiau, nei buvo planuota. Daugelis išleidžiamų gyvūnų paženklinti siųstuvėliais, tad projekto vykdytojai turi visą informaciją apie jų buvimo vietas, klajones. Nuo 2011 m. lūšys buvo išleistos Žemaitijos nacionalinio parko, Radviliškio rajono, Kazlų Rūdos miškuose. Saugant gyvūnų ramybę, apie jų išleidimo ir buvimo vietas nėra skelbiama.

Lūšis Lietuvos miškuose niekada nebuvo labai gausi. XIX–XX amžių sandūroje ši rūšis ėmė nykti. Prie to ypač prisidėjo miškų naikinimas, suintensyvėjęs karų ir suiručių metais, brakonieriavimas. XX a. pirmoje pusėje lūšių populiacija siekė kelias dešimtis. Nors antroje XX a. pusėje (ypač apie 1970–1980 m.) lūšių gausa ėmė didėti, jas buvo leista medžioti, tačiau šis pokytis buvo labai nestabilus. Štai 1965 m. Lietuvoje gyveno 40 lūšių (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120 lūšių, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87 lūšys.

Kam reikėjo veisti lūšis?
Medžiotojo Dariaus Gudačiausko nuomone, nereikėjo dirbtinai veisti lūšių, jeigu dabar reikės jas šaudyti. Pasak jo, toks elgesys su gyvūnais nėra humaniškas.
„Mes dažnai kalbame apie kažkokius konkrečius dalykus, bet nepaliečiam konteksto. Tai, kad padaugėjo lūšių, nėra priežastis jas medžioti. Man medžiojamas gyvūnas yra tas, kurį mano šeima gali suvartoti maistui. Lūšis nėra tas gyvūnas, kuris atsiranda ant mano stalo, todėl nesu suinteresuotas lūšis medžioti“, - sakė D. Gudačiauskas.

Anot pašnekovo, jeigu lūšių padaugėjo tiek, kad jos kelia grėsmę kitiems gyvūnams, galbūt nereikėjo jų veisti dirbtinai. Kaip teigė pašnekovas, prieš priimant svarbius sprendimus visuomet reikia plačių diskusijų, kad būtų išgirstos visos nuomonės. „Diskusija galėtų būti apie tai, kam reikėjo veisti lūšis, jei dabar vėl jas norime medžioti. Kažkas turėjo apie tai pagalvoti. Manau, kad būtent šio konteksto diskusijoje labai trūksta. Iš pradžių kažkas padaro nesąmonę, o po to, atsiranda problema ir kažkas turi ją spręsti", - GRYNAS.lt kalbėjo medžiotojas.

Kol kas medžioklė neįmanoma
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad kol kas nėra teisinių prielaidų tokioms diskusijoms.
„Lūšis yra Raudonojoje knygoje ir pagal buveinių direktyvą saugoma Europos Sąjungoje rūšis. Lietuva neturi išimties reguliuoti lūšių populiaciją jas medžiojant. Man sunku atsakyti, kiek jų yra - daug ar mažai. Bet pagal apskaitos duomenis, jų tikrai nėra per daug“, - sakė V. Vaičiūnas.

Anot pašnekovo, kol lūšys dirbtinai veisiamos, nebus leidžiama jas medžioti: „Bet diskutuoti apie tai, kiek jų turėtų būti ir koks yra optimalus populiacijos dydis, galima. Visgi už europines lėšas yra vykdoma lūšių gausinimo ir paleidimo į laisvę programa, todėl jų medžioklė kol kas neskambėtų logiškai.“
V. Vaičiūnas GRYNAS.lt anksčiau yra teigęs, kad galbūt kai kuriose teritorijose reikėtų sustabdyti lūšių veisimą.

„Lūšys yra nemedžiojama, bet yra įvairiausių pamąstymų. Valstybei reikia žinoti, ką ji turi – ne tik turėti informaciją apie medžiojamus gyvūnus, bet ir apie tuos, kurie yra saugomi, tada galima toliau modeliuoti, ar kryptingai tęsti populiacijos gausinimo programas, ar galbūt yra signalų, kad kai kur lūšių tankis jau yra pakankamai didelis ir ten apie papildomą veisimą ir paleidimą į laisvę nereikia kalbėti“, - kalbėjo V. Vaičiūnas.

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas savo ruožtu GRYNAS.lt yra sakęs, kad apie lūšių medžioklę kalbėti dar kur kas per anksti, nes jų didėjimas vyksta labai lėtai.
„Kol kas apie tai nekalbama, kadangi jų didėjimas vyksta labai iš lėto. Reikia vykdyti stebėseną, kad matytumėm, kai jų skaičius pasieks kritinę ribą. Plėšriems gyvūnams didelę įtaką turi aplinkos sąlygos. Jeigu maisto yra, jie gyvena tos vietose, kai maisto nebėra, jie išsikrausto. Kol bus pakankamai stirnų ar kitų gyvūnų, lūšys tam tikruose regionuose gyvens, bet kai jos jas išpjaus, ieškosis maisto kažkur kitur. Šių gyvūnų populiacijos dydis labai priklauso nuo mitybinės bazės“, - aiškino S. Žebrauskas.

Medžiotojai lūšims pavydi
Lūšių specialistas ir jų veisėjas Petras Adeikis teigė, kad kai kurie medžiotojai tiesiog pavydi lūšims jų grobio – stirnų. Dėl to piktinamasi ir pykstama ant šių laukinių gyvūnų.
Lūšys turi tokią bėdą, kad paėdusios šviežios mėsos ją palieka ir nebegrįžta prie jos. Mūsų krašte lūšių yra daug, pas mus eina pasienio miškas su Latvija, o latviai juk lūšis medžioja. Didžiausią dalį lūšių jie ir sumedžioja Lietuvos pasienyje.

Konstantinas Romualdas Galvelis
„Aišku viena, kad jeigu lūšių bus per daug, tai pajus visi aplinkui. Medžiotojai dažnai sako, kad lūšys išpjovė jų stirnas. Taip, lūšys pjauna stirnas, tačiau jos nėra medžiotojų. Jų požiūris yra iškreiptas, jie galvoja, kad miškas yra jų tvartas. Kuriam dabar lūšis padarė tiek žalos? Jos tiesiog iš medžiotojų atima porciją, negi medžiotojas gali reikšti pretenzijas laukiniam gyvūnui, kad jis maitinasi“, - stebėjosi P. Adeikis.
Anot pašnekovo, šiandien jis negalėtų teigti, kad lūšių populiacija yra pasiekusi tokį lygį, kad reikia pradėti jas medžioti: „Sutinku, kad kažkada bus protinga pradėti jas medžioti, jeigu gyvūnų skaičius augs. Lūšys neturi natūralaus priešo gamtoje, todėl nežūsta, nes tiek vilkai, tiek lūšys sugyvena tarpusavyje. Jeigu jau svajotume apie lūšių medžioklę, jas reikėtų medžioti tik su licencijomis, kaip ir vilkų medžioklėje reikėtų regionuoti medžioklę, nes lūšį medžiotojui pamatyti yra labai paprasta, jos yra labai sėslios ir būtų pakankamai lengvas grobis.“

Vis dėlto argumentai, kad iš lūšių medžioklės nėra naudos, nes šio gyvūno mėsa yra nevalgoma, specialistui, kuris ir pats yra medžiotojas, atrodo juokingi.
„Man buvo iš Estijos atvežta rūkyta lūšis. Nevalgomų gyvūnų nėra, yra tik stereotipai ir tradicijos. Be to, juk medžiojama ne tik dėl mėsos, bet ir dėl trofėjaus. Lūšies vertingiausia dalis yra kailis, manau, kad visos ponios norėtų pasipuošti lūšies kailiniais. Lygiai taip pat trofėjus yra kaukolė“, - pasakojo P. Adeikis.

Paklaustas, ar lūšis padaro kokios nors žalos žmonėms, specialistas teigė, kad žmonių lūšis nepuola, nebent būtų su vaikais ir įspausta į kampą: „Man pačiam skambino vienas žmogus sakė matęs, kaip jo katiną nusinešė dar didesnis katinas. Bet jeigu katinas vaikšto po mišką, jis yra miško gyventojas, kuris gyvena pagal džiunglių įstatymus.“
GRYNAS / Lūšis / V. Knyvos nuotr. (Gamtos paveldo fondo)

http://grynas.delfi.lt/gamta/ju-vos-97-ios-o-medziotojai-nori-pradeti-medziokle.d?id=67640950#ixzz3Wmzm6WrH

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 04 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai