Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. balandžio 14 d.

Lietuvoje sumedžiotas pirmasis šakalas – didžiulės bėdos pranašas

www.GRYNAS.lt, Rūta Levickaitė, 2015 m. balandžio 14 d.

Muziejus norėtų pasidaryti šakalo iškamšą
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Žinduolių skyriaus vedėjas Vaclovas Gedminas GRYNAS.lt teigė, kad muziejus šakalo eksponato savo kolekcijoje labai norėtų, tačiau kol kas galėjo paimti tik genetinius sumedžioto žvėries mėginius.
„Kol kas žvėries likimas neaiškus. Pasiėmėm mėginių, mėsos gabaliukų, galbūt dar kažkas norės atlikti tyrimus. Dabar dar neaišku, kur žvėris gali nukeliauti. Medžiotojas sumedžiojo ir jo tai asmeninis trofėjus. Mes norėtume kailį, odą gauti, pasidaryti iškamšą. Žvėries kaukolės tai tikrai sakė neduos“, - teigė V. Gedminas.
Jis patvirtino, kad šakalas sumedžiotas Šakių rajone, Lekėčiuose, vasario 7 dieną. Iš viso yra trys rūšys šakalų – paprastasis (lot. Canis aureus), juodnugaris (lot. Canis mesomelas) ir dryžuotasis (Lot. Canis adustus). Lietuvoje sumedžiotas paprastasis šakalas, kitos dvi rūšys yra paplitusios pietinėje Afrikoje.
„Paprastasis šakalas labiau paplitęs šiaurinėje Afrikos dalyje ir Eurazijoje. Išoriškai iš karto matosi, kuris šakalas yra paprastasis, kuris juodnugaris ar dryžuotasis. Šakalas už vilką yra daug mažesnis - gal netgi perpus, o už lapę stambesnis, jo aukštesnės kojos, bet panašumo turi. Kiek žinau, medžiotojas lygtai šovė kaip į šunį, pagal licenciją vilko medžioti nebuvo galima“, - sakė V. Gedminas.

Baiminasi kryžminimosi su vilkais
Šakalai į Baltijos regioną galimai atkeliavo per Ukrainą. Pasak mokslininko, šie žvėrys plečia savo gyvenamąjį arealą dėl pasikeitusios mitybinės terpės.
„Yra ir konkurencijos stoka. Vilkai yra apmedžioti, jų populiacija nėra gausi, mitybinė bazė šakalams yra prieinama ir jie dėl to migruoja. Metai po metų, pažiūrėkite, kur jie nukeliauja. Tai yra vienas iš veiksnių. Klimatinis pasikeitimas juos mažiausiai veikia“, - samprotavimais dalijosi žinduolių specialistas.
Paklaustas, kokią grėsmę šakalai gali kelti vietinėms rūšims, mokslininkas paminėjo kryžminimosi su vilkais grėsmę. „Tai yra negerai, nes tokiu būdu prarandi tikrąją rūšį“, - sakė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas.

Šakalai jau kurį laiką stebimi pas latvius ir estus
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad duomenys iš kaimyninių šalių rodo, jog šakalai iš tiesų atklysta į Baltijos regioną.
„Latvijoje ir Estijoje paprastieji šakalai stebimi senokai ir jie jau yra įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Užfiksuota, kad yra šakalų, žuvusių keliuose, susidūrus su automobiliais. Latvijoje, berods, pernai sumedžioti 9 šakalai, yra žuvusių ir keliuose. Šakalų populiacija, latvių kolegų duomenimis, didėja, ypatingai pietinėje Latvijoje, ties siena su Lietuva, todėl tikėtina ir, matyt, jau tokių atvejų yra ir Lietuvoje, kad ta rūšis plinta. Tai ne vietinė, invazinė rūšis, dėl to ir yra pasiūlymas, kaip ir su paprastuoju meškėnu, priskirti šakalą prie medžiojamųjų gyvūnų“, - aiškino V. Vaičiūnas.
Anot jo, šakalas kaip medžiojamas gyvūnas bus įteisintas naujose medžioklės taisyklėse, kurios oficialiai įsigalios nuo gegužės 1 dienos ir jau bus taikomos naujam medžioklės sezonui.
„Visos invazinės rūšys, meškėnas ar kanadinė audinė, kada atsiranda, pakeičia santykius ir mitybinę grandinę visoje ekosistemoje ir pradeda daryti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Sunku prognozuoti, kokią nišą šakalas užimtų, kokią įtaką darytų vietinėms populiacijoms, taip pat ir saugomoms retoms rūšims, bet bendra patirtis rodo, kad kai atsiranda nevietinių rūšių, jos padaro žalą, kuri kartais net ir nepataisoma“, - kalbėjo valdininkas.
Jo teigimu, priežasčių, kodėl šakalai plinta, gali būti daug. Pasak V. Vaičiūno, šakalas yra plastiška rūšis ir tai prisideda prie jos migravimo.
„Prisideda ir klimato kaitos pokyčiai, - sakė pašnekovas. - Matyt, yra kompleksas priežasčių, gamtoje santykiai yra labai sudėtingi. Pavyzdžiui, meškėnai Kuršių nerijoje atsirado ne be žmogaus pagalbos. Versijų gali būti įvairiausių“.

Zoologas: dar vienas plėšrūnas Lietuvai nereikalingas
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologijos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis GRYNAS.lt patvirtino faktus, kad šakalai iš tiesų jau medžiojami kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje.
„Turime skaudžią patirtį, kuomet bet kokia svetimžemė rūšis atkeliauja, kuo ji didesnė, tuo ji agresyvesnė, plėšresnė ir tas poveikis aplinkai žymiai didesnis. Kaip pavyzdys – mangutas arba usūrinis šuo, kuris atkeliavo prieš kokius 40 metų, išplito ir keliauja tolyn į Šiaurę. Mes žinome, kokį poveikį jis turėjo vietinei faunai, platino pasiutligę bei kitas ligas. Galime pasakyti, kad dar vienas plėšrūnas Lietuvai yra tikrai nereikalingas“, - tikino E. Bukelskis.
Anot jo, niekas iš anksto negali numatyti, kokią žalą galėtų padaryti Lietuvoje paplitę šakalai, tačiau, pašnekovo teigimu, gamtoje per daug tūkstančių metų yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad rūšys, kurios nuo seno gyveno, žino, kas yra plėšrūnai ir moka jų išvengti, bet kai ateina naujos rūšys, gamtai daromas didžiulis poveikis. „Šakalai konkuruotų su vilku, lape. Šios rūšys maitinasi panašiai“, - sakė mokslininkas.
Paklaustas, ar įmanoma apsisaugoti nuo plintančių invazinių rūšių, E. Bukelskis tikino, kad jų populiacijas reguliuoti padeda medžioklė.
„Tikrai negaliu paaiškinti priežasčių (kodėl šakalai plinta – red. past.), mes irgi esame nustebę. Ko gero, tai yra bendrų globalaus klimato pokyčių pasekmė“.
Pasiteiravus, ar jam yra žinomas faktas apie Lietuvoje sumedžiotą pirmąjį šakalą, E. Bukelskis iškėlė kitą aktualų klausimą, ar šakalas galėjo būti teisiškai sumedžiotas: „Šakalą sumedžioti teisėtai nebuvo galima, nes jis nebuvo įrašytas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Galėjo būti žvėris rastas negyvas arba sumaišytas su kitu gyvūnu, tarkime, lape, nes jis rudos spalvos. Negaliu smerkti už tai žmogaus, jeigu jis tikrai sumedžiojo. Labiausiai tikėtina, kad galėjo būti sumaišytas su lape, nes į vilką jis nepanašus“, - sakė VU docentas.
Šakalą sumedžiojęs Lekėčių medžiotojų klubo pirmininkas Ramūnas Keraitis šį faktą patvirtino ir pažadėjo išsamiau paaiškinti situaciją vėliau.
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie sumedžiotus šakalus kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje. Šakalų stebima ir Lenkijoje bei vakarinėje Ukrainos dalyje. Istorinių šaltinių duomenimis, XX a. šakalai įsikūrė Kaukazo kalnuose ir jų apylinkėse. Šakalų gausiau sutinkama Balkanų pusiasalyje ir Mažojoje Azijoje.
Manoma, kad šakalų plitimą lemia vilkų populiacijos mažėjimas ir sąvartynai, šiukšlynai, kuriuose žvėrys nesunkiai randa maisto. Kaip viena iš galimų šio pietuose gyvenančio gyvūno migracijos į šiaurę priežasčių įvardijamas ir šylantis klimatas.

http://grynas.delfi.lt/gamta/lietuvoje-sumedziotas-pirmasis-sakalas-didziules-bedos-pranasas.d?id=67703144#ixzz3XMBOLnIY

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 04 14
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai