Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. gegužės 25 d.

Miškininkai pasirūpina ir vargingai gyvenančiais

Delfi.lt projektas „Aplinkosauga“, 2015 m. gegužės 22 d.

Miškai Lietuvoje yra bendras visuomenės turtas. Net ir privatūs miškai negali būti aptverti nuo grybautojų ar uogautojų ir nors mediena šiandien yra labai brangi, bet ji nepriklauso vien tik didiesiems pramonininkams. Miškininkai randa kaip ją padaryti prieinamą ir nedaug pinigų turintiems žmonėms.
„Žmonėms leidžiama pasiruošti sau malkų iš kirtimų atliekų. Kertant mišką susidaro daug įvairių nuopjovų, šakų, netinkamų gamybai medžių kamienų. Iš krūvų jas žmonės ir gali atsirinkti“, – pasakojo D. Šapokas.
Iš visos Lietuvoje nukertamos medienos apie trečdalį jos pasilieka miškuose. Žinoma, ji ten nepradingsta, supūva ir patręšia dirvą, bet ir ūkiškesnis likučių naudojimas žalos kirtavietei nebedaro. Pastarasis būdas kainuoja simboliškai ir jį renkasi sunkiau besiverčiantys žmonės.
„Urėdijos iš to praktiškai jokio pelno neturi. Tai labiau socialinė funkcija. Kirtimų atliekos yra pigesnis variantas nei įsigyti jau paruoštas malkas. Nepasiturintiems žmonėms mes taip suteikiame galimybę pasirūpinti savo namų šiluma“, – sakė D. Šapokas.
Šis variantas nieko nekainuoja urėdijoms. Pagal įstatymus, kai kuriose vietose draudžiama pramoniniu būdu apdoroti kirtimų atliekas, pavyzdžiui, biokuro gamybai.
Kai kur mediena privalo būti palikta, kad pūdama patręštų dirvožemį, kai kur aplinkos sąlygos per daug sudėtingos, kad finansiškai apsimokėtų vežti biokuro gamybos techniką, o kai kur ir potencialios biokurui medienos lieka per mažai, kad ją gaminti būtų pelninga.
Visgi, sumažėjus mastams, tuo mažais kiekiais užsiimant privatiems žmonės, tai tampa ir pelninga, ir gamtai nedaroma žala.
„Reikia akcentuoti dėl biokuro gamybos. Ne visur leidžiama ir ne visur įmanoma kirtimų atliekas pramoniniu būdu ruošti biokurui. Pavyzdžiui, nederlingose augavietėse iš viso draudžiama tuo užsiimti, bet viena yra mums tai daryti pramoniniu būdu ir išsivežti visas kirtimų atliekas, o kitas – leisti žmogui pasirinkti malkų iš krūvų“, – kalbėjo girininkas.
Viso per metus Lietuvoje susidaro 2,5 mln. m3 kirtimo atliekų. Skirtingų šaltinių duomenimis, potencialiai galimos naudoti miško kirtimo atliekos Lietuvoje sudaro 0,8-1,1 mln. m3.
Kainos urėdijose svyruoja ir gyventojams skiriasi nuo poros iki penkių eurų už kubinį metrą.
Skaičiai rodo, kad apsirūpinti energija galima ir nenukertant papildomų medžių, bet kartais ir tai neišvengiama.
„Duodame žmonėms ir pasikirsti menkavertės medienos. Dažniausiai tai yra medžiai iš sanitarinių kirtimų – vėjovartos, kenkėjais apnikti medžiai, o kartais ir sausuoliai“, – pasakojo D. Šapokas.

http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/miskininkai-pasirupina-ir-vargingai-gyvenanciais.d?id=68040454#ixzz3b7zZ9ePk

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 05 25
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai