Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. gegužės 27 d.

Aukščiausi ir gražiausi Lietuvos medžiai

Delfi.lt projektas „Aplinkosauga“, 2015 m. gegužės 27 d.

Aukščiausi medžiai paprastai būna ir tiesiausi, o ilgiausiai išgyvenantys – stipriausi ir atspariausi ligoms. Tokie medžiai saugomi ne tik iš pagarbos jiems ir miškui, bet ir dėl praktinės naudos – girių galiūnai savo sėklomis ar gilėmis gali apsėti ištisus miškus.
Lietuvoje sėkmingai gyvuoja apie 120 genetinių miškų draustinių. Juose gražiausi ir aukščiausi medžiai saugomi, o jų palikuonys naudojami naujų miškų įveisimui.
Draustiniuose šie medžiai dažniausiai būna sodinti ne žmogaus, o užaugę savaime. Tai leidžia išlaikyti pirminę genetinę miško informaciją, įvairiaamžė medyno struktūra. Draustinio plote turi būti ir jaunuolyno, ir pusamžio, ir vyresnio medyno. O tam reikia naudoti atitinkamas ūkines priemones.
Visai neseniai nustatytas aukščiausias Lietuvos beržas ir juodalksnis. Jie auga Biržų girioje. Įspūdingi ir jų kaimynai. Suskaičiavus jų tūrį, jis pasirodė esąs vos ne dvigubai didesnis už įprastų medžių tūrį.
Kuo medis aukštesnis, tuo jis laibesnis ir tuo mažiau išsišakojimų. Tokie medžiai savyje turi daugiau medienos.
Lietuvoje netrūksta tokių įspūdingų medžių. Dauguma jų saugomi, kai kurie patenka į genetinių draustinių ribas, o ir nepatenkančių sėklos naudojamos ateities miškų kūrimui.
Pateikiame aukščiausių medžių Lietuvoje sąrašą:
Degsnės miško maumedis – žiemą spyglius metantis medis yra aukščiausias medis Lietuvoje. Prienų rajone galiūnas ošia jau pusantro šimtmečio, jo aukštis yra 49 metrai.
Balksodžio eglė – valstybiniame botaniniame draustinyje vis dar auganti eglė yra 44,3 metrų aukščio. Aukštesnių nei 40 metrų eglių Lietuvoje priskaičiuojama ir daugiau.
Kiauneliškio dviviršūnė pušis – kiek pasvirusi, turinti dvi viršūnes ir į trečią šimtmetį įkopusi pušis, siekianti 44 metrus.
Pajūrio tuopa – ne prie jūros, o prie Pajūrio miestelio Šilalės rajone auganti baltoji tuopa. Saugomas ir gamtos paminklu paskelbtas medis siekia apie 40 metrų aukštį.
Kitas aukštaūgis – Kliošų miško parko bukas. Buko medžiai Lietuvoje auga tik pajūryje. Šie medžiai kilę iš pietų ir reikalauja išskirtinio klimato. Nors net ir pajūryje jiems sąlygos nėra idealios, bet tai nesutrukdė šalia Priekulės esančiam medžiui pasiekti 38 metrų ribą.
Jūravos ąžuolas. Nors Lietuvoje dešimtys išskirtinių ąžuolų, tiek išvaizda, tiek amžiumi, tiek storiu ir dauguma jų griežtai saugomi, bet aukščiausias jų auga paprastame ąžuolyne Jurbarko rajone. Jo aukštis siekia 37 metrus.
Buktos miško uosis auga Marijampolės rajone, o aukštis siekia 37 metrus.
Senoji guoba auga Alytaus rajone ir siekia 35 metrų aukštį.
Spalviškių beržas – vos puššimtį metų skaičiuojantis medis siekia 34,5 metrų aukštį.
Girios liepa auga netoli Sartų ežero. Tai – apie 2 m kamieno skersmens ir 34,5 m aukščio mažalapė liepa.
Latvelių girininkijos juodalksnis – Biržų rajone augantis 85 metų ir 34 metrų aukščio medis.
Žeimelio girininkijos drebulei – 64 metai, kamieno skersmuo 44 cm, aukštis 33,5 metro. Auga Pakruojo rajone.
Veisėjų bekočio ąžuolo aukštis – 31 metras.
Pašuvio girininkijos skroblas auga Kėdainių rajone 95 metus, o jo aukštis siekia 31 metrą.
Platelių vinkšna – 26 metrų aukščio paprastoji vinkšna, auganti Žemaitijos nacionalinio parko ribose.
Aukštadvario kaštonas auga Trakų rajone ir siekia apie 20 metrų aukštį.
Andriejaukos gluosnis auga Ignalinos rajone, o jo kamienas siekia 17 metrų.
16 metrų aukščio miškinė kriaušė auga Alytaus rajone.
Obelų Rago trylikakamienis kadagys veši Švenčionyse ir siekia 12 metrų.
 
http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/auksciausi-ir-graziausi-lietuvos-medziai.d?id=68079510#ixzz3bUvMP0ih

 

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 05 27
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai