Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. birželio 11 d.

Dėl miškų gaisringumo – nerimo signalas

LRT.lt, Vytenis Radžiūnas, 2015-06-10

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas miškų gaisringumo žemėlapis rodo, kad trečiadienį Lietuvoje vyravo trečios klasės miškų gaisringumas. Tuo metu Prienų, Veisiejų, Kauno, Dubravos, Jonavos, Radviliškio, Raseinių, Kėdainių, Kazlų Rūdos, Panevėžio urėdijose, Kupiškio, Alytaus, Marijampolės ir Tytuvėnų urėdijų šiaurinėje, Šakių urėdijos pietinėje, Kaišiadorių urėdijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyse miškų gaisringumas buvo ketvirtos klasės.
Ketvirtadienį situacija bus panaši – daugelyje vietų vyraus trečios klasės, kai kur – ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
„Klausome ir stebime meteorologų pranešimus. Šiandien Vidurio Lietuvoje paskelbta ketvirta gaisringumo klasė, tai – šioks toks nerimo signalas, – LRT.lt teigia aplinkos viceministras L. Jonauskas. – Turėdami patirties, žinome, kad kai įsivyraus ketvirta klasė, pavojus bus dar didesnis.“

Pasak viceministro L. Jonausko, nepaisant gaisringumo klasių, ypatingai prižiūrima Kuršių nerija.
„Pavyzdžiui, Kuršių nerijoje ir Kretingoje šiandien yra pirma klasė, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti ar kad ten nėra pavojaus. Turime labai skaudžių patirčių, žinome, kaip ta gaisringumo klasė gali greitai kisti ir koks pavojus yra, ypač Kuršių nerijoje, kur medynai itin jautrūs gaisrų atžvilgiu“, – komentuoja L. Jonauskas.
Praėjusių metų balandį Kuršių nerijoje kilęs gaisras supleškino 117,6 hektarų miško.

Budi iki saulės laidos
Kaip teigia aplinkos viceministras, esant antrai miškų gaisringumo klasei miškininkai budi iki 17 val., esant trečiai, ketvirtai ar penktai klasei budėjimas vyksta ilgesnį laiką.
„Dabar Vidurio Lietuvoje – Jonavos, Kauno, Dubravos, Prienų urėdijose, kai paskelbta ketvirta klasė, budėjimas organizuojamas nuo 9 val. ryto iki saulės laidos. Tai reiškia, kad mūsų miškininkai ne tik sėdi prie pultų ir stebi situaciją, bet ir yra pasiruošusios brigados, kurios greitai ir operatyviai galėtų reaguoti“, – aiškina L. Jonauskas.

Kauno miškų urėdijos miško želdinimo inžinierius Mindaugas Petkevičius portalui LRT.lt sako, jog miškų gaisringumo indeksas yra pakankamai aukštas ir kasdien kyla. „Iš tikrųjų miškai jau yra padžiūvę. Kol kas ypatingai pavojingos situacijos dar nėra, miškų lankymas fiziniams asmenims dar nėra ribojamas, nes Kauno urėdijos miškai nėra patys degiausi – čia ne Varėnos miškai. Yra tik keli pavojingesni masyvai. Vakarais ir savaitgaliais skiriame daugiau dėmesio, važiuojame prie poilsiaviečių“, – dėsto inžinierius.
Artimiausiomis dienomis lietaus nenumatoma, todėl, pasak M. Petkevičiaus, urėdijos darbuotojai yra informuojami apie gaisrų pavojų, urėdijoje yra ir nuolat budinti priešgaisrinė komanda. „Kai miškų gaisringumo klasė pasieks patį aukščiausią lygį, kreipsimės į Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybę. Kitos miškų urėdijos elgsis taip pat. Tuomet rajono ir miesto meras rašys įsakymą dėl lankymosi miške apribojimo“, – portalui LRT.lt kalba M. Petkevičius.

Pasak aplinkos viceministro L. Jonausko, gyventojai turėtų nepamiršti, kad gaisringumo pavojus vasarą būna padidėjęs visuose miškuose, todėl esą nereikėtų juokauti ar elgtis taip, kad dėl gaisrų miškams kiltų pavojus. „Reikėtų labai atsakingai elgtis, laužus kurti tik poilsio vietose. Negalima mėtyti nuorūkų ar degtukų“, – primena L. Jonauskas.
Pernai dėl padidėjusio gaisrų pavojaus daugelyje urėdijų buvo apribotas žmonių lankymasis. „Praėjusiais metais mes kreipėmės praktiškai į visas Lietuvos savivaldybes rekomenduodami ir prašydami riboti žmonių patekimą [į miškus]. Pareigūnai budės, kad nebūtų rūkoma, bet kur mėtomos nuorūkos, nes praktiškai visi gaisrai kyla dėl žmogaus rankos“, – tikina viceministras.

Gamtininkas: Lietuva pasiruošusi geriau nei Lenkija
Gamtininkas A. Gaidamavičius teigia, kad, nepaisant to, jog trūksta kritulių ir kyla gaisrų pavojus, situacija kol kas nėra išskirtinė.
„Lietuva šiuo požiūriu yra kur kas geriau pasiruošusi nei kaimyninė Lenkija. Pas mus geriau išvystytas stebėjimo tinklas ir pasiruošimas gesinti gaisrus. Miškų lankytojai galbūt yra pastebėję kvartalines linijas, kai visas miškas yra išdalintas į kvadratus. Tos linijos nuolat išariamos, kad per smėlį gaisras negalėtų plisti į kaimyninį miško kvartalą.
Mūsų priešgaisrinė miškų sistema taip pat pakankamai gera ir kur kas geresnė nei Lenkijoje, todėl ten išdega kur kas didesni miškų plotai, o pas mus žemyninėje dalyje spėja išdegti vienas kitas hektaras ir jis būna greitai užgesintas“, – LRT.lt pasakoja gamtininkas.

A. Gaidamavičius tikina neatsimenantis žemyninėje dalyje kilusio didelio miško gaisro, kuris sudegintų šimtus hektarų miško.
„Žinoma, miško lankytojams reikia būti atsargiems, nes dažniausiai gaisrai kyla nuo nuorūkų, ypač prie geležinkelių. Kai anksčiau riedėdavo senoviniai traukiniai, miškai užsiliepsnodavo nuo numestos nuorūkos ar kibirkščiuojančių senų vagonų. Dabar sankasos prižiūrimos pakankamai gerai“, – pastebi A. Gaidamavičius.
Gamtininkas dėl sausų orų neturi gerų žinių grybautojams – miško gėrybės dabar neauga, o išdygusios voveraitės sudžiūvo. „Teks grybų palaukti. Jei sausra neužsitęs, uogienojai neturėtų nukentėti, bet lietaus jau išties trūksta. Ypač jo dabar labai trūksta žemdirbiams, o miškas turi pakankamai gerą savo mikroklimatą ir ilgai saugo drėgmę“, – LRT.lt aiškina A. Gaidamavičius.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 06 11
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai