Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. liepos 27 d.

Urėdijos keičia biokuro rinką

„Lietuvos žinios“, Justinas Argustas, 2015 07 25

Pernai į biokuro rinką įžengusios miškų urėdijos teigia kurą čia parduodančios konkurencinga kaina ir mini gerų tendencijų proveržį – privačios bendrovės yra priverstos piginti biokurą.
Mažinti kainą gali visi
Arvydas Strazdas, Valkininkų urėdijos, dalyvaujančios biržos aukcionuose, vadovas, teigė, kad urėdijų dalyvavimas biržoje buvo vienas iš veiksnių, kodėl joje sumažėjo biokuro kainos. Privatūs tiekėjai, jo teigimu, sumažino kainas ir skiedras pardavinėja beveik už savikainą. „Urėdijos nustato konkurencingą kainą, kuri negali būti žemesnė už medienos savikainą. Be to, ji negali būti žemesnė už vidutinę svertinę žaliavos pardavimo kainą“, – LŽ aiškino jis.
A. Strazdo vadovaujama urėdija pernai biržoje įvykdė du sandorius, kurie buvo pelningi. Jis atmeta kalbas, esą urėdijos konkurentams gali brangiau parduoti žaliavą, o patys iš savo žaliavos pagamintą biokurą siūlyti pigiausiai.

„Kokia prasmė urėdijai siūlyti mažą kainą, jeigu biokuro gamybos savikaina bus didesnė nei gautos pardavimo pajamos? Valstybė yra nustačiusi pelningumo normą, tam tikrą sumą lėšų turime sumokėti į valstybės biudžetą, Tai kokia prasmė prekiauti nuostolingai? – klausė Valkininkų urėdijos vadovas. – Galimybę pasiūlyti žemą kainą turi visi. Anksčiau privačios bendrovės biokuro pirkimo konkursuose gaudavo kur kas didesnes kainas negu šiuo metu biržoje. Privačios bendrovės, anksčiau pagal sutartis uždirbusios didelius pelnus, kaip tik dabar gali pasiūlyti mažesnes kainas, todėl laimi aukcionus biržoje.“
Skirtumai nemaži
Pernai miškų urėdijos parduoti biržoje pateikė daugiau nei 16 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne), arba apie 97 tūkst. kubinių metrų, skiedrų, o šiemet per 5 mėnesius – daugiau nei 22 tūkst. tne, arba apie 136 tūkst. kubinių metrų, skiedrų.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, kai kurių sandorių kainų skirtumas, palyginti su miškų urėdijų pateiktomis minimaliomis kainomis, siekia 70 eurų už toną naftos ekvivalento. Iš kur toks skirtumas?
A. Strazdo teigimu, gali būti, kad iš tiesų konkurentai biokurą parduoda pigiau nei jo savikaina. „Kita vertus, pastebime, pavyzdžiui, kad mūsų urėdijos teritorijoje, kur anksčiau buvo daug apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų, griovių, pakelių, o dauguma šių plotų privatūs, šios teritorijos dabar yra valomos, genimi krūmynai, nes gaunamos žemės ūkio išmokos. Tad biokuro nemažai yra pagaminama čia, o gamybos išlaidas padengia išmokos. Taigi žaliava biokuro skiedrų gamintojams atiduodama gana pigiai. Tai galimybė sumažinti galutinę kainą“, – svarstė A. Strazdas.
Jo teigimu, urėdijos tokios galimybės neturi. Jos biokurą pateikia realia kaina, todėl aukcionų dažnai nelaimi. Be to, urėdijos iki šiol gali dalyvauti ne visuose aukcionuose. „Negalime dalyvauti šiuo metu skelbiamuose ketvirčių pardavimuose, o stambios įmonės gali. Jei panagrinėtume šiuos sandorius, pamatytume, kad ten kainos yra aukštesnės, nes konkurencijos tos įmonės neturi“, – kalbėjo Valkininkų urėdijos vadovas.

Netrukus turės savo techniką
Trys urėdijos – Tauragės, Valkininkų ir Švenčionėlių – netrukus turėtų įsigyti biokuro ruošimo ir gabenimo techniką. Iki šiol urėdijos šiems darbams atlikti samdo privačias bendroves. „Norint dalyvauti biokuro biržoje, reikia kirtimo atliekas susmulkinti, paversti skiedromis ir nugabenti iki katilinės. Šiems papildomiems darbams atlikti šiuo metu urėdijos organizuoja konkursus. Visus šiuos darbus daro rangovai, kurie ir patys dalyvauja biokuro biržoje, privačiai pirkdami žaliavą. Daugelis urėdijų labai sunkiai vykdo šiuos konkursus. O turėdami savo įrangą, galėsime taupyti ir kainą susiformuos jau kitaip“, – aiškino A. Strazdas.
Kitąmet biokuro paklausa biržoje, tikimasi, bus dar didesnė – šilumos tiekėjai biržoje privalės pirkti visą naudojamą biokurą. Tiesa, lig šiol nėra atsakyta į keletą klausimų. Pavyzdžiui, kaip svarstė A. Strazdas, kas kontroliuos, kad visas kuras būtų perkamas biržoje, ir ką daryti su tebegaliojančiomis sutartimis. „Turėtų būti labai aiški sistema. Juk dabar yra ilgalaikių sutarčių. Jei sutartys galios, jie negalės biržoje pirkti viso biokuro, nebent reikės sutartis panaikinti“, – sakė jis.

Vis dėlto „Baltpool“ jau gerokai papurtė rinką – joje, galima sakyti, nebeliko tarpininkų. „Sutartis turėdavo tik stambieji. O smulkiesiems, kad galėtų pateikti kurą, tekdavo jį parduoti tarpininkui. Ši grandis įsikūrus biržai išnyksta. Tiesioginis gamintojas gali gaminti ir parduoti. Aišku, pirkėjui atsiranda didesnė rizika – reikia su daugiau gamintojų bendradarbiauti, tačiau tai niuansai“, – kalbėjo A. Strazdas.
Pingantis biokuras – vartotojams tik į naudą, taigi ilgainiui turėtų kristi ir šilumos kaina. „Viena tona naftos ekvivalento, kuriuo skaičiuojamas biokuras biržoje, prilygsta 1 tonai mazuto. Šiuo metu mazuto kaina maždaug du kartus didesnė nei biokuro. Čia yra didžiulis rezervas sumažinti kainą, bet paprasčiausiai šilumos tiekėjai nenaudoja tiek biokuro, kiek galėtų naudoti. Šiuos dalykus rinkoje sudėliojus tvarkingai, ko gero, visi būtų patenkinti“, – reziumavo A. Strazdas.

http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/uredijos-keicia-biokuro-rinka/206205

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 07 27
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai