Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. liepos 31 d.

Miško kuro naudojimas gali augti

Dr. Albinas Tebėra, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas, "Miškai", 2015 liepa

Kas lemia didėjimą?
Pirma. Energetikos reikmėms naudojant iškastinio kuro žaliavas, per kelis pastaruosius šimtmečius ėmė keistis atmosferos sudėtis. Dėl šiltnamio efekto intensyvėja visuotinis klimato atšilimas. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas elektros ir šiluminės energijos gamybai padeda spręsti šią ekologinę problemą.
Antra. Lietuva, turėdama labai nedidelius iškastinio kuro žaliavų išteklius, turi daug šių žaliavų importuoti ir kartu didinti neigiamą importo ir eksporto balansą. Atsinaujinančių išteklių naudojimas energetikoje šio požiūriu turi teigiamą ekonominį efektą.

Trečia. Ruošiant atsinaujinančių išteklių žaliavas ir naudojant jas energetikoje, kuriamos naujos darbo vietos ir taip sprendžiamos socialinės problemos (bedarbystės bei socialinių pašalpų reikmės mažinimas).
Ketvirta. Pastaruoju metu tarptautiniu mastu energijos ištekliai vis labiau naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, todėl didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas stiprina šalies nepriklausomybę. Šiuo metu ir ateityje absoliučiai visose ES šalyse numatoma energijos, gaunamos iš atsinaujinančių išteklių, plėtra. Lietuva pagal šį rodiklį dabar užima 11 vietą tarp visų ES šalių. Planuojama mūsų šalyje iki 2020 m. padidinti suvartojamos energijos kiekį, gaunamą iš atsinaujinančių energijos išteklių, iki 23 proc. Intensyviausiai atsinaujinančius išteklius energetikos reikmėms naudoja Švedija, Latvija, Suomija, Austrija, Danija. Šiose šalyse atsinaujinanti energija jau dabar sudaro bendrojo energijos suvartojimo dalį, siekiančią 30–50 proc.

Europos šalių miškų našumas ir naudojimas
Europos šalių miškų einamasis metinis medynų tūrio prieaugis yra beveik 940 mln. m3 medienos, o kasmet paruošiama beveik 600 mln. m3 apvaliosios medienos, t. y. 63,5 proc. medynų tūrio prieaugio. Iki 2030 m. apvaliosios medienos gaminių ruoša Europoje padidės 15 proc. (iki 685 mln. m3), tačiau santykinis miškų našumo naudojimas bus netgi keletu procentų mažesnis negu šiuo metu, nes medynų tūris ir jo einamasis prieaugis didės dar daugiau – 20–22 proc. Intensyviausiai miškai ir ateityje bus naudojami Šiaurės Europos ir Pietinės Rytų Europos šalyse. Čia apvaliosios medienos ruošos apimtis sudarys apie 68 proc. medynų tūrio prieaugio. Centrinės Vakarų Europos ir Centrinės Rytų Europos šalyse šis rodiklis sieks 54–61 proc., o Pietinės Vakarų Europos šalyse bus naudojama tik 45 proc. medynų tūrio prieaugio. Šiuo metu ES šalyse ruošiama daugiau kaip 355 mln. m3 per metus miško kuro. Prognozuojama, kad 2030 m. šis rodiklis padidės iki 493 mln. m3 per metus. Sparčiausiai (beveik 3 kartus) didės apvaliosios medienos ruošos atliekų naudojimas – nuo 33 mln. m3 iki 91 mln. m3 per metus, t. y. 0,53 m3/ha per metus. Daugiausia iš miško ploto vieneto šio miško kuro bus ruošiama Centrinėje Europoje (0,63–0,82 m3/ha per metus), mažiausiai – Pietų Europoje (apie 0,3 m3/ha per metus). Kelmų fitomasės naudojimas kurui nebus labai reikšmingas. Tiesa, Šiaurės Europos šalyse jos ruoša padidės nuo 3,6 iki 11,8 mln. m3 per metus ir sudarys 0,17 m3/ha per metus, arba 4,77 proc. iškertamo medynų tūrio. Nedidelis kelmų fitomasės kiekis (300 tūkst. m3) kurui bus ruošiamas Centrinės Vakarų Europos šalyse, kitose Europos dalyse šio kuro ruoša dar nenumatoma. Iš kitų miško kuro rūšių ES šalyse 2030 m. daugiausia energetikos reikmėms bus naudojama lentpjūvystės atliekų. Jų metinis vartojimas išaugs beveik iki 114 mln. m3. Celiuliozės pramonės atliekos suvartojimas per metus padidės iki 83 mln. m3, želdynų tvarkymo atliekų – iki 81 mln. m3, naudotos medienos gaminių – iki 71 mln. m3, kitos medienos pramonės atliekų – iki 41 mln. m3.

Lietuvos miškų našumas ir naudojimas kurui
Lietuvoje miško kuro paklausa sparčiau pradėjo didėti nuo 1993-iųjų. Pastaraisiais metais šalyje ruošiama po 3,6–4,1 mln. m3 miško kuro. Ateityje šie ištekliai turi realias prielaidas didėti. Jeigu popierrąsčius perdirbtume savo šalyje, tuomet kaip antrinį produktą gautume degiąją medžiagą, kuri galėtų gerokai padidinti ir energijos išteklius. Pavyzdžiui, Suomijoje iš šios degiosios medžiagos gaunama daugiau kaip 40 proc. iš miško kuro gaunamos energijos. Kelmų fitomasė taip pat yra didelis potencialas miško kurui ruošti, tačiau dėl nepakankamų ekonominių prielaidų bei kylančių aplinkosauginių problemų jos naudojimo kurui nenumatome. Siekiant sparčiai plėsti miško kuro naudojimą ir žengti koja kojon su kitomis ES šalimis, intensyviausiai naudosiančiomis atsinaujinančius energijos išteklius, mums reikia atlikti tokius „namų darbus“: 1. Atsižvelgiant į tai, kad miško kurą sudaro labai skirtingi pagal kokybę ir jo ruošos savikainą produktai, reikia parengti miško kuro klasifikaciją ir terminijos standartą. 2. Analizuojant susmulkintojo miško kuro kainas šilumos gamybos įmonėse pastebima, kad šiuo metu jos nepakankamai susietos su tiekiamos žaliavos kokybės rodikliais. Tai neskatina kuro žaliavos tiekėjų rūpintis miško kuro klasifikavimu ir kokybės gerinimu. Miško kuro ruošos sąnaudos daugiausia priklauso nuo ruošiamo kuro rūšies, žaliavos koncentracijos ploto vienete bei jos ištraukimo iki miško sandėlio. Didžiausia savikaina būdinga tų rūšių kurui, kurio ruoša reikalauja daugiausia darbo jėgos (ypač rankinio darbo): medynų ugdymo atliekos, medynų rekonstrukcijos atliekos, krūmynų fitomasė. Šių rūšių miško kuro savikaina labiausiai didės ir artimiausiu dešimtmečiu. Palyginus miško kuro ruošos sąnaudas su susmulkintojo kuro kainomis katilinėse, pastebima, kad su nedideliu (5–20 proc.) pelnu ruošiamos malkos, apvaliosios medienos ruošos atliekų kuras. Susmulkintojo kuro ruoša iš ugdomųjų kirtimų atliekų bei plantacinių ir natūralių krūmynų fitomasės šiuo metu yra nuostolinga. Ateityje didėjant poreikiui naudoti atsinaujinančių išteklių kurą, šios miško kuro rūšys turėtų būti reikalingos. Siekiant, kad ateityje būtų ruošiamas didesnis miško kuro kiekis, reikėtų pradėti subsidijuoti kai kurių jo rūšių ruošą. Preliminarus miško kuro subsidijavimo intensyvumas: jaunuolynų ugdomųjų darbų atliekos – 10 Eur už 1 m3 (iš viso 2,2 mln. Eur per metus); menkaverčių medynų rekonstrukcijos atliekos – 4,9 Eur už 1 m3 (iš viso 3,0 mln. Eur per metus); energinių plantacijų fitomasė – 4,3 Eur už 1m3 (iš viso 1,1 mln. Eur per metus); natūralių krūmynų ir kraštovaizdžio tvarkymo fitomasė – 10,1 Eur už 1 m3 (iš viso 2,0 mln. Eur per metus). Subsidijuojant daugiau sąnaudų reikalaujančio miško kuro ruošą, gerokai (apie 0,5 mln. m3 per metus) padidėtų kuro gamyba iš medynų ugdymo atliekų ir plantacinių krūmynų. Suteikus 8,1 mln. Eur metinių valstybės subsidijų, apie 18 mln. Eur sumažėtų metinės miško kuro vartotojų išlaidos. 3. Atsižvelgiant į tai, kad dabar veikiantys miško teisės aktai nepakankamai aiškiai nustato miško kuro ruošos tvarką, nesuformuluoja palankių miško kuro ruošos skatinimo prielaidų, reikia juos tobulinti. Antra vertus, pastaruoju metu keitėsi miško darbų technologijos, vis daugiau naudojama sunkių miško darbų mašinų, vis labiau didėja miško kelių eksploatavimo, tvarkymo ir priežiūros problemos. Išvardytas problemas reikėtų spręsti rengiant naujas miškų technologinio tvarkymo taisykles ir atitinkamai tobulinti miško kirtimo, priešgaisrinės apsaugos taisykles bei miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją. Šiuose miško teisės aktuose reikia suformuluoti miško kelių projektavimo, tvarkymo ir priežiūros nuostatas; apvaliosios medienos bei miško kuro sandėlių išdėstymo ir įrengimo principus; tobulinti medienos bei miško kuro ruošos technologijų reglamentavimą. Taip pat reikia parengti miško kuro subsidijavimo tvarką ir tobulinti miško kuro matavimo bei apskaitos būdus. 4. Vertinant miško išteklių, naudotinų kurui, apskaitos normatyvus, pastebima, kad kai kuriems jų būdingos sisteminės paklaidos. Apvaliosios medienos ruošos atliekų tūriui vertinti naudojami medžių tūrio struktūros lentelėse pateikti šakų tūrio normatyvai. Šie modeliai parengti prieš kelis dešimtmečius, kai medynai buvo retesni, o tai lėmė didesnį medžių šakotumą. Parengus naujus medžių šakų tūrio modelius, nustatyta, kad iš senųjų normatyvų tik eglių šakų tūris atitinka naujojo modelio duomenis. Kitų rūšių medžių (pušų, beržų, juodalksnių, drebulių, ąžuolų, uosių) šakų kiekis kiek didesnis negu apskaičiuotas pagal naujuosius modelius. 5. Gana detali informacija apie miško kuro ruošos apimtį kaupiama tik valstybinių miškų institucijose. Tikslių duomenų apie privačiuose miškuose ruošiamą miško kurą, kaip ir kitą miško produkciją bei vykdomą miškininkystės veiklą, stokojama. Šią problemą galima išspręsti įdiegus kasmetinį miško savininkų deklaravimą, kokius atliko miškininkavimo darbus privačiose miško valdose. Šių deklaracijų teikimo ir pateiktų duomenų sisteminimo reikmėms reikėtų sukurti ūkinės veiklos privačiuose miškuose informacinę sistemą.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 07 31
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai