Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. rugpjūčio 14 d.

Naudinga ir studentams, ir profesionalams (Būsimųjų miškininkų žinios užtvirtinamos Kazlų Rūdoje)

„Miškai“, Vilma Kasperavičienė, 2015 rugpjūtis

Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija iš kitų išsiskiria mokymo ir mokslinių miškų gausa, kurie apima daugiau kaip 720 ha. Nemažą plotą (84,9 ha) sudaro bandomieji želdiniai, o miškai su nuolatiniais tyrimo bareliais – 626 ha. Unikalioje urėdijoje noriai laukiami ne tik kolegos, bet ir būsimieji miškininkai – ASU Miškų ir ekologijos fakulteto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai. Čia jie atlieka mokomąsias ir gamybines praktikas, renka medžiagą diplominiams darbams. Studentų praktikoms atlikti, jų buitinėms reikmėms tenkinti įrengtas bendrabutis, klasės, įsteigtas Miškotvarkos katedros skyrius. Pasak urėdo Lino Bužinsko, mokomoji bazė naudojama ne tik studentams praktiškai mokyti, bet ir respublikiniams bei tarptautiniams seminarams, pasitarimams rengti, taip pat šalies miškų specialistų, privačių miškų savininkų kvalifikacijai kelti.

Mokėsi apie 5 tūkst. studentų

Kazlų Rūdos miškų urėdija nuo 1994 m. kovo 10 d. pavadinta mokomąja. Per 21 metus, talkinant Lietuvos miškų institutui ir Lietuvos žemės ūkio akademijai (dabar ASU), sukurta nemažai mokslinio tyrimo objektų, įveistos bandomosios sėklinės plantacijos, suformuoti miško genetiniai ištekliai. Per šį laikotarpį žinias čia gilino ne vienas tūkstantis studentų.

Studentai paskaitose įgytas žinias per atitinkamas praktikas, miškininkų ir praktikos vadovų padedami, pritaiko dirbdami miške. „Atlikdami Miško įveisimo ir atkūrimo praktikas antro kurso studentai paruoštoje dirvoje atkuria arba įveisia mišką, dažniausia – bandomuosius želdinius, kurie ateityje naudojami tyrinėjimo tikslams. Pirmakursiai per motorizuotos medžiapjūtės technologijų praktiką parinktame plote kerta pažymėtus medžius, dažniausia atlieka retinimo kirtimus.
Per medynų formavimo ir kirtimo praktiką trečio kurso studentai atlieka jaunuolynų ugdomuosius kirtimus. Dendrometrijos (miško taksacijos) praktikantai antrakursiai dirba miškuose, atlieka miško ir medžių taksaciją, mokomasi, kaip atrėžti biržes“, – vardija Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdas.

Urėdijos miškuose atliekamos specialybės dalykų praktikos. Ilgalaikės vyksta pirmoje vasaros pusėje, apie 2 mėnesius. Į jas atvyksta pirmo–trečio kursų studentai. Vienu metu būna viena grupė arba visas kursas – iki 50 studentų. Per praktikas urėdiją aplanko apie 150 būsimųjų miškininkų pirmoje vasaros pusėje ir iki 100 kitų praktikų metu.

Praktikų nauda abipusė

Pasak L. Bužinsko, per praktikas studentai gali įvertinti savo profesinius gebėjimus. Todėl jos naudingesnės studentams. „Praktinė nauda pasijunta tada, kai paruošti specialistai miškininkai, baigę studijas, įgytas teorines ir praktines žinias naudoja dirbdami miškuose. Praktinė nauda ir ta, kad studentai objektuose renka medžiagą savo baigiamiesiems darbams, tobulinasi, gilina žinias ir tolesnėje veikloje“, – paaiškina urėdas.

Urėdijos specialistai dalį savo tiesioginio darbo laiko skiria studentams mokyti, perteikti profesines žinias miške. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad Kazlų Rūdos mokomajai miškų urėdijai dalyvauti  šiame procese taip pat naudinga. „Mes greičiau susipažįstame su mokslo naujovėmis ir miškininkystės laimėjimais. Mokslas ir praktika yra tarpusavyje labai glaudžiai susieję dalykai, papildantys vienas kitą“, – teigia L. Bužinskas.

Urėdui pritaria ir daktaras Julius Bačkaitis, ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorius. „Praktikos – miško įveisimo ir atkūrimo, medynų formavimo ir kirtimų, dendrometrijos – labai naudingos, nes žinios gilinamos realybėje, o ne iš vadovėlių. Studentai patys pripažįsta, kad jiems praktikos labai reikalingos. Žinoma, be paskaitų jie tos praktikos nesuprastų, o miške susipažįsta su įgytomis žiniomis gyvai: už kurio galo imti specialius miško sodiklius, kaip taisyklingai sodinti medelius“, – tvirtina ASU atstovas.

J. Bačkaičio nuomone, dar sunkiau iš knygų suvokti, kaip formuojami medynai, atpažinti, kur koks kirtimas atliktas. Paskaitose studentai tai lyg ir supranta, tačiau per praktiką paaiškėja, kad to, ką buvo išmokę, jau neatsimena. „Kai savaitę kitą kartu pavaikštome miške, jiems viskas kitaip matosi, o po praktikos visai logiškai atsiskaitinėja. Manau, tai naudinga visiems: tiek studentams, tiek ASU, tiek urėdijai. Nors jos valdomi plotai ne per didžiausi, tačiau papildomos darbo rankos visuomet praverčia“, – sako Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorius.

Jis neslepia, kad vadovėlių tiesa ne visuomet atitinka realybę: „Gamta yra labai įvairi, neįmanoma jos visos aprašyti vadovėlyje. Man pačiam, kaip vadovui, praktikos – labai įdomus dalykas. Kartais užklystu į plotus, kuriuose nesu buvęs, per praktiką nevengiu pasukti į šoną, stebėti, kaip keičiasi miškas. Ypač naudinga tuos pačius kvartalus apžiūrėti po kelerių metų, pamatyti, kokias ūkines priemones vykdo urėdija, kokie medžiai ir krūmai auga, kas daroma tinkamai, o kas galbūt ne visiškai.“

Paaiškėja, ar taps geru miškininku

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektoriaus žodžiais, per praktiką atsiskleidžia kurso studentų draugiškumas, paaiškėja, ar kursas „susilipinęs“. „Nors būna perspėti iš anksto, kai kas į mišką ateina su baltais sportiniais bateliais, kai kas su... basutėmis. Draugiško kurso studentai per griovius perneša avinčius nepritaikytu apavu, nedraugiško – tik pasišaipo. Be to, auditorijoje studentas ne visuomet atsiskleidžia, o iš elgesio gamtoje galima nuspėti, ar jis bus geras miškininkas. Dėstytojaudamas susidūriau su keliais atvejais, kai studento žinių vidurkis siekė beveik dešimt balų, tačiau paaiškėjo, kad kaip specialistas visiškai nieko nevertas“, – sako pašnekovas.

Urėdija patenkina studentų lūkesčius

Vaida Šyvytė, ASU Miškų ir ekologijos fakulteto trečiakursė, Kazlų Rūdoje viešėjo du kartus: atliko medynų formavimo ir kirtimų bei dendrometrijos praktikas. „Ką išmokome teoriškai, miške pasitikrinome, ar teorija sutampa su praktika. Buvo ne tik įdomu, bet ir labai naudinga: dėstytojai gerai išdėstė, viskas tapo aiškiau dėl medynų rūšinės sudėties, amžiaus, boniteto, skalsumo. Per praktiką paaiškėjo, kad kai kuriuos dalykus supratome neteisingai. Juk dendrometrijoje visi mokėmės formules. Tokia pati ir kurso draugų nuomonė – praktikos yra labai vertingos. Urėdija jas organizuoja taip, kad visiškai patenkina studentų lūkesčius: veža į skirtingas augavietes, rodo įvairių kirtimų biržes, kirtimų rūšis. Be to, labai patogiai apgyvendina atnaujintose patalpose, tvarkinguose kambariuose – kai nereikia važinėti, sutaupome ir laiko, ir pinigų. Šalia – rekreacinis parkas, jame labai smagu pasivaikščioti laisvu laiku. Tai ideali vieta atlikti praktikoms“, – pagyrų negaili studentė.

Nors dažniausiai studentai renkasi darbo vietas arčiau savo gimtųjų kraštų, mergina teigia, kad ne vienas būsimasis miškininkas, atlikęs praktiką Kazlų Rūdoje ar kitoje urėdijoje, baigę studijas gražių prisiminimų vedamas čia sugrįžta, jei tik būna laisva darbo vieta.

Ne vienus metus su būsimaisiais miškininkais per praktiką bendraujantis L. Bužinskas tvirtina, kad jį džiugina studentų turimas žinių bagažas, gebėjimas žinias taikyti praktikoje. „Tik gaila, kad tai galima pastebėti periodiškai: vienais metais studentai imlesni, kitais ne tokie. Liūdina ir tai, kad pasitaiko nemažai studentų, kurie studijuoja tik dėl diplomo. Todėl jų žinios, supratimas ir gebėjimai būna silpnoki. Gyvenimas atrenka, tokiems miškuose ne vieta“, – pastebi Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vadovas.

Kodėl būtent Kazlų Rūda pasirinkta mokomąja urėdija?
1972 m. vasario 1 d. įkurtas pirmas Lietuvoje Kazlų Rūdos bandomasis miško įmonių susivienijimas. Didelė dalis atliekamų darbų buvo bandomojo - tiriamojo pobūdžio, o bazė ir specialistai – tinkami šiai veiklai. Susivienijimas buvo vienas iš geriausių Respublikoje. 

Kazlų Rūdos giria, istoriniais laikais buvusi Kauno giria, Lietuvoje yra trečia pagal dydį, miškai išsidėstę kompaktiškai, tai sudaro geras sąlygas plėtoti mokslinei veiklai, tiriamiesiems darbams atlikti. Kaune įsikūrusios mokslo įstaigos, kuriose rengiami miškininkai, čia taip pat yra Miškų bei Miškotvarkos institutai ir pan. Prieš 20 metų buvo labai aktualu ir tai, kad Kauną ir Kazlų Rūdą jungia geležinkelis – patogus susisiekimo būdas, kuriuo lengviau atvykti studentams bei mokslininkams.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 08 14
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai