Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. rugpjūčio 17 d.

Patenkinti nauju pirkiniu

„Miškai“, Vilma Kasperavičienė, 2015 rugpjūtis

Pavasarį dzūkai nusipirko galingą suomišką traktorių „Valtra T193H“. „Kol kas dar laukiame skiedrovežio su puspriekabe. Kai jį turėsime, jau būsime pasirengę kompleksiškai gaminti biokurą: nuo šakų ar kitų atliekų surinkimo kirtavietėse, atvežimo į sandėlį, smulkinimo iki pristatymo supirkėjams“, sako Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas.

Pagal paskirtį dar nedirbo
A. Strazdas nesigaili, kad jo vadovaujama urėdija viena iš pirmųjų Lietuvoje pasuko biokuro gamybos link. „Kadangi energijos išteklių birža „Baltpool“ sumažino žaliavos supirkimo kainą (rinka plečiasi, dalyvauja daug privačių bendrovių, o jų įsitraukimas mažina žaliavos supirkimo kainą), techniką ir transportavimo mechanizmus renkamės apdairiau. Biokuro biržoje gali atsitikti įvairių dalykų, todėl esame numatę, kaip įsigytą panaudotume kitur: ne tik kelių priežiūrai, bet ir, primontavę vadinamąją giljotiną, ploniems medžiams, smulkiems krūmams pjauti. Netgi galima ruošti dirvą medeliams sodinti. Tiesa, šis traktorius yra galingas, ekonomiškai naudingiau šiam darbui rinktis mažesnio galingumo techniką“, – kaip galima naudoti „Valtrą T193H“, vardija pašnekovas.

Valkininkų miškų urėdija sutartį suomiškam traktoriui įsigyti pasirašė praėjusiais metais, o technikos parką jis papildė šį pavasarį. Kol kas naujasis pirkinys dar nenaudojamas biokurui ruošti, tačiau juo dirbti jau išmokytas traktorininkas, mašina jau naudojama miško keliams lyginti, prižiūrėti ir remontuoti. „Kai sulauksime skiedrovežio su puspriekabe, traktorių naudosime tam, kam ir buvome numatę“, pabrėžia A. Strazdas.

Galingas ir universalus
Urėdas atkreipia dėmesį, kad naujasis pirkinys ­– universalus, skirtas dirbti ne tik su medienos smulkintuvu, bet ir su greideriu, plūgu, sniego valytuvu. Jis išsiskiria galingumu (140 kW) ir turi sustiprintą darbinį veleną, atbulinės eigos sistemą TwinTrack. Prikabinus hidraulinės sistemos padargus, „Valtra T193H“ gali važiuoti tiek į priekį, tiek atgal vienodu greičiu. Kadangi kabinamoji hidraulinė sistema yra ir traktoriaus galinėje dalyje, ir priekyje, galima primontuoti įvairios paskirties padargus.
Traktorius „Valtra“ yra bemaž vienintelis, kurio degalų bakas įmontuotas rėmo viduje ir taip apsaugotas nuo pažeidimo. Speciali miško kabina turi stiprų apsauginį rėmą aplink stogą, dideles stiklines duris su metaliniu rėmu, stogo stiklus ir papildomą langą stogo gale – tai užtikrina puikų matomumą. Aukštoje ir erdvioje kabinoje traktorininkas jaučiasi patogiai, nes joje yra papildomos erdvės aplink vairuotojo sėdynę ir galinio akceleratoriaus pedalą, o vairas reguliuojamas visomis pozicijomis.

Šis „Valtros“ galiūnas turi miškui pritaikytas padangas. „Nors guma dėvisi, padangos atlaiko beveik tiek pat, kiek ir pats traktorius. Teigiama, kad tokių traktorių amortizacijos laikas – penkeri metai, tačiau praktiškai jie naudojami gerokai ilgiau. Motoresursas yra didelis“, – suomiško traktoriaus ištvermingumu neabejoja A. Strazdas.
Išties, technikos darbas miške kur kas sunkesnis ir sudėtingesnis negu žemės ūkyje – specialistai teigia, kad viena traktoriaus motovalanda miške atitinka net tris motovalandas laukuose.
Traktoriai „Valtra“ savo klasėje išsiskiria ekonomiškumu, patikimu ir ilgaamžiškumu. Naujojoje T serijoje įdiegtos inovacijos leidžia ne tik taupyti degalus, užtikrina maksimalią galią, bet ir, kiek įmanoma, tausoja gamtą.

Patikimumu jau įsitikino
„Biokuro gamybos programoje dalyvauja ne visos urėdijos, o mes, rinkdamiesi techniką, nepirkome nežinomo dalyko. Esame matę, kad tokie traktoriai su smulkintuvais jau yra naudojami Varėnos rajono miškuose, ir niekas jais nesiskundžia. Be to, ir patys ne vieni metai naudojamės šio technikos gamintojo traktoriais, žinome „Valtros“ patikimumą, kitokio ir nenorėjome. Žinoma, pirkimo sąlygas surašėme taip, kad neužkirstume kelio dalyvauti ir kitoms bendrovėms. Tačiau kitų gamintojų technika skirta žemės ūkio darbams, o dirbti miške, kai reikia važiuoti per kirtavietes, per kelmus, labiausiai tam pritaikyti būtent traktoriai „Valtra“. Jie – tikri medienos išvežimo lyderiai. Be to, patvariausi – turime ne vieną šio gamintojo traktorių, nesigailime, kad įsigijome dar vieną“, – teigia Valkininkų miškų urėdas.

Ketvirtasis suomiškas traktorius – galingiausias
Be minėtosios „Valtros T193H“, savo technikos parke Valkininkų miškų urėdija turi dar tris garsiausio technikos gamintojoSkandinavijos šalyse traktorius: mažesnio galingumo „Valtrą A95N“, vidutinio galingumo „Valtrą 6400“ bei panašaus galingumo, kaip ir naujasis, „Valtrą 8150“.
Vienas iš traktorių dirba jau daugiau kaip dešimt metų, kiti šiek tiek naujesni. Visi jie naudojami miško ūkio darbams: dirvai ruošti, keliams prižiūrėti, priešgaisrinėms linijoms įrengti, kelmams bei šakoms smulkinti, medienai išvežti.

„Kadangi dabar biokurui gaminti nusipirkome vadinamąją giljotiną – pjovimo galvutę „Kesla 25RHS“, ją primontavome prie vidutinio galingumo traktoriaus „Valtra 6400“. Kai nėra poreikio gaminti biokurą, šis universalus traktorius naudojamas miško ūkio darbams“, – sako A. Strazdas.
Mažiausio galingumo suomišką traktorių Valkininkų urėdijos miškininkai anksčiau naudojo medelyne. „Jis, kitaip nei kiti trys turimi „Valtros“ gaminiai, neturi atbulinio važiavimo sistemos, todėl modelio „A95N“ negalėjome pritaikyti dirbti su giljotina, tačiau primontavus puspriekabę jis puikiai tinka miškui traukti. Tai pats ekonomiškiausiais traktorius. Pagal darbo intensyvumą „Valtra A95N“ sunaudoja nuo 3 iki 6 l degalų per motovalandą, o, tarkime, MTZ reikia iki 10 l dyzelino“, – urėdas patenkintas ir mažiausio galingumo turimu skandinavišku traktoriumi.
Beje, šio suomių gamintojo traktoriuose yra sumontuotos stebėjimo sistemos, leidžiančios ne tik matyti, kokiame kvartale triūsiama, bet ir kontroliuoti degalų sunaudojimo normą.

Technikos parką nuolat atnaujina
„Turime visokios technikos įvairiems darbams: vienuolika traktorių (du jų – specialūs medelynui), medkirtę, medvežį, ekskavatorių, tris medienvežius. Ne viską atliekame rangos būdu, 50 % miško ruošos darbų patikima urėdijos darbininkams“, – sako A. Strazdas.
Pasak urėdo, Valkininkų miškų urėdijos technikos parkas – nemažas ir nuolat atnaujinamas. Ankstesnių laikų technika – „Ural“ , MTZ – jau seniai pakeista ir likusi tik atsiminimuose, o iš padargų teturi vienintelį seną plūgą, kuris gal ne toks tobulas, tačiau dar gerai veikia. Be skiedrovežio, daugiau technikos urėdija šiemet įsigyti neplanuoja.

„Kitais metais jau reikėtų galvoti apie automobilio „Volvo“ keitimą, nes jis jau gerokai nusidėvėjęs. „Volvo“ senokas, naujesniu būtų galima gabenti 8 t daugiau. Be to, keliolika metų eksploatavus, norint atlikti techninę apžiūrą, jau tenka investuoti nemažai lėšų, kad jis būtų techniškai tvarkingas. Vis dėlto, „Volvo“ automobilių resursas didesnis nei penkeri metai. Pas mus medienvežiai naudojami intensyviai, turime du vairuotojus, dirbame dviem pamainomis, tad šie gana brangūs medienvežiai „atidirbtų“ jiems išleistus pinigus“, – Valkininkų miškų urėdas nesigaili įsigijęs švedų gamintojo technikos.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 08 17
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai