Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. lapkričio 6 d.

Padangų keitimo sezonas: neatsakingiems gresia baudos

Lrt.lt, diena.lt, 2015 11 05

„Natūraliomis sąlygomis beveik neyrančių panaudotų padangų šalinimas gamtoje yra įsisenėjusi ir opi problema mūsų visuomenėje. Nors įstatymiškai šios atliekos turėtų būti pristatomos į numatytus surinkimo taškus, daugelis vis dar renkasi savavališkus ir neleistinus jų atsikratymo būdus, – teigia Kretingos miškų urėdijos Vaineikių girininkijos girininko pavaduotojas Donatas Navakas. – Visgi šis reiškinys turi mažėjančią tendenciją ir teikia vilčių, kad ateityje pavyks ne tik apsivalyti nuo nepageidaujamų „svetimkūnių“, bet ir gauti papildomos naudos.“

Uždelsto veikimo bomba
Nors padangos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau iki 140 metų trunkantis jų irimo procesas gamtoje gali sukelti neatitaisomą žalą. Kadangi padangos – gumos gaminiai, jos lengvai deformuojasi veikiamos saulės spindulių ir netgi be papildomų veiksnių gali kelti pavojų, skelbiama pranešime spaudai.
„Ypač didelė grėsmė kyla dėl savaiminių arba tyčinių padangų sankaupų gaisrų, kuriuos likviduoti ir užkirsti kelią pavojingų teršalų išsiskyrimui degimo metu – beveik neįmanoma, o oro taršos apimtys gali išplisti iki kelių dešimčių kilometrų“, – pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Jos teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai, sąmoningai ignoruoja draudimą mesti gumines padangas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, taip apsunkindami tolimesnį atliekų tvarkymo procesą. Dar blogiau, jei šios atliekos sandėliuojamos atokesnėse vietose, kurios ilgainiui virsta grėsmingais kapinynais.
„Nors didelių neaptinkame, visada pasitaiko pavienių padangų, kurias nedelsiant surenkame ir išvežame iš miško teritorijos. Kiek teko domėtis, arčiau didžiųjų miestų esančiose teritorijose vis dar aptinkami gana dideli šių atliekų kiekiai. Tai įrodo, kad gyventojai neišnaudoja jiems sudarytų sąlygų ir taip nusimeta atsakomybės naštą, – komentuoja D. Navakas.

Valdžios taikiklyje – nelegalūs padangų pardavėjai
Įvairios automobilių atliekos, taip pat ir panaudotos padangos, dėl savo specifikos negali būti šalinamos kartu su komunalinėmis atliekomis.
„Naudotas padangas žmonės gali nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų aikštelėse, autoservisuose, kuriuose keičia padangas, taip pat, įsigydami naujas padangas, senas gali atiduoti pardavėjui. Į šį procesą aktyviai įsitraukia savivaldybės, iš verslininkų sulaukiame nemažai užklausų dėl valstybės paramos padangų utilizavimui“, – pastebi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Visgi dideliu iššūkiu išlieka nelegaliai veikiantys padangų pardavėjai. Skaičiuojama, kad į apskaitą neįtrauktos padangos sudaro trečdalį visų į šalį įvežamų padangų, rašoma pranešime.
„Oficialiai veikiantys padangų pardavėjai pagal įstatymus įsipareigoja panaudotas padangas priimti atgal ir utilizuoti. Tuo metu įsigyjant padangas iš nelegaliai veikiančių pardavėjų, atsakomybė už jų sutvarkymą atitenka padangų savininkams, kurie, vengdami mokesčių naštos, linkę jų atsikratyti lengviausiu, nors mažiausiai pageidaujamu būdu, – sako D. Skrupskelienė.
Ministras K. Trečiokas primena, kad už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, numatomas įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 4344 Eur. Užteršus aplinką pavojingomis atliekomis, numatytos sankcijos svyruoja nuo 86 iki 8688 Eur.

Atliekų tvarkymo tendencijos
Dėl guminių padangų patvarumo, net ir pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui, gumos savybės nedaug kuo pakinta. Surenkamos naudotų padangų atliekos Lietuvoje yra deginamos arba perdirbamos.
„Panaudotos padangos, kaip alternatyvus kuras, plačiai naudojamos visame pasaulyje: JAV, Japonijoje, Europoje, Australijoje, tuo metu Lietuvoje ši pasaulinė praktika dar nespėjo įsitvirtinti. Ankščiau padangos buvo deginamos „Akmenės cemento“ gamykloje, kur sudarė apie 10 proc. viso sunaudojamo kuro. Tačiau nuo praėjusių metų dėl gamybos įrenginių modernizavimo šis procesas sustabdytas, – pasakojo D. Skrupskelienė.

Taip pat padangos mechaniniu būdu gali būti perdirbamos atskiriant gumą nuo kitų sudedamųjų dalių – metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. Perdirbtos antrinės žaliavos yra naudojamos asfaltbetonio, guminių dangų, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai.
„Šiuo metu veikiančios įmonės tampa nebepajėgios susitvarkyti su didėjančiais padangų atliekų kiekiais, todėl ieškome būdų, kuriuos pasitelkdami, nebereikalingas padangas galėtume paversti vertinga žaliava ir, grąžinę jas į rinką, sumažintume aplinkos taršą“, – akcentuoja K. Trečiokas.

Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/padangu-keitimo-sezonas-neatsakingiems-gresia-baudos-718475

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 11 06
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai