Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. lapkričio 12 d.

Kęstutis Trečiokas: Reforma turi subręsti

„Miškai“, Angelė Adomaitienė, 2015 lapkritis

Jei pertvarka ir būtų prasidėjusi, ji nevyktų per vieną dieną

Seimui šių metų gegužę atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymo pataisai, kuria nustatyta, kad Lietuvoje yra 42 miškų urėdijos, planuota valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka įstrigo. Dabar Vyriausybė, norėdama reformuoti miškų ūkį, pavyzdžiui, sujungti dvi gretimas urėdijas, privalės prašyti parlamentarų keisti įstatymo punktą dėl urėdijų skaičiaus.
Premjeras Algirdas Butkevičius Seimo sprendimą dėl 42 urėdijų įteisinimo pavadino antikonstituciniu ir apgailestavo, kad tai trukdys Vyriausybei reformuoti miškų ūkį, siekiant jo efektyvumo.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tuomet sakė, kad Miškų įstatyme įtvirtintas konkretus skaičius urėdijų daugiau naudingas urėdams, o ne miško pramonei. Ministro nuomone, išlaikyti didelę urėdijų administraciją neefektyvu, be to, keleto urėdijų finansiniai rodikliai blogėja ir reformų vis tiek reikės imtis.
Ar valstybinių miškų valdymo pertvarka liko darbotvarkėje ir kaip ketinama išeiti iš susidariusios patinės padėties, žurnalas „Miškai“ pasiteiravo miškus kuruojančio aplinkos ministro K. Trečioko.

Urėdijoms - aukšti pelningumo reikalavimai

Ministras pabrėžė, kad valstybė, kaip miško ir urėdijų savininkė, turi gauti maksimalią naudą, nors urėdijoms, be ūkinio pelno, keliami ir kiti reikalavimai. Jų paskirtis – išsaugoti mišką ateities kartoms, jį atkurti, ugdyti, saugoti nuo gaisrų, prižiūrėti kelius, pritaikyti rekreacijai, vykdyti gamtosauginę ir kitas funkcijas. „Kad tokia sistema veiktų efektyviai, turi būti ir efektyviai valdoma. Urėdijoms keliami aukšti 5 proc. pelningumo reikalavimai, to siekdamos jos mažina tiesiogiai miške dirbančių žmonių skaičių, tačiau išlaiko tokią pačią administraciją. Be to, yra įvairių urėdijų, maždaug penkios ekonomiškai silpnesnės ir jos ateityje tikrai turės ekonominių problemų. Ne dėl to, kad blogai valdomos, tiesiog jų ūkinės sąlygos kitokios“,- kalbėjo K. Trečiokas.
Kiekviena urėdija, anot jo, su savo užduotimis tvarkosi skirtingai, nes jų padėtis irgi labai skirtinga: viena turi daug brandaus miško, o kita pelkes, kur ne žiemą net negalima normaliai įeiti. Gali labai stengtis, turėti įrangos, bet tiek produkcijos ir taip efektyviai, kaip palankiomis sąlygomis, nepateiksi.
„Pradėjus dirbti naujam generaliniam miškų urėdui Rimantui Prūsaičiui jau per pirmą pokalbį sutarėme, kad dėl valdymo nedarysime jokių staigių posūkių. Be to, turėjome tyrimą, kad Lietuva viena iš geriausiai miškuose besitvarkančių šalių, tačiau kitąmet atliktas kitas tyrimas skelbė, kad mes esame gerokai žemesnėje vietoje. Tad generalinio urėdo paprašiau, kad jis į sistemą pažiūrėtų kitu kampu - kaip į ekonominį vienetą. Iš tikrųjų labai stiprioms reformoms nebuvo jokio noro“,- prisiminė aplinkos ministras.

Kilo išankstinė panika

Kai Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos pradėjo analizę ir paprašė urėdijų pateikti įvairią informaciją, anot ministro, kilo įtarimų, kad kažkas turi įvykti. „Mes surinkom duomenis, sudėjome į lentelę ir ruošėmės svarstyti, ką reikėtų daryti: ar valdymą keisti, ar urėdijas stambinti. Vienas iš variantų, kad galbūt tikslinga stambinti, tačiau ant ministro stalo nebuvo ir dabar nėra jokio projekto, siūlančio palikti devynias ar dešimt urėdijų. Iš esmės tai buvo tik analizės pristatymas, kiek turime urėdijų, kokie jų rodikliai, kurios yra ant ribos ir galbūt po metų kitų bus nuostolingos bei kaip tą problemą spręsti: ar jungiant prie kitos urėdijos, ar kitaip“,- aiškino K. Trečiokas.
Jo teigimu, kilo išankstinė panika, miškininkai ėmėsi protestų ir žygių į Seimą, tad svarstymams buvo užbėgta už akių ir dabar turime įstatymu įtvirtintą gana unikalią padėtį dėl 42 urėdijų. Be to, iš Aplinkos ministerijos buvo atimta galimybė pasiūlyti ką nors racionalaus. „Aišku tą mes galime ir dabar daryti, bet politiškai užkarda nuleista. Jei nutartume sujungti dvi gretimas urėdijas, reikėtų eiti į Seimą ir keisti Miškų įstatymą, jungiant kitas – vėl ta pati procedūra. Žinoma, patinka mums įstatymas ar ne, mes jį vykdom, bet turim iniciatyvos teisę pataisoms ir, manau, prie šio klausimo dar grįšime“,- sakė ministras.
Beje, Lietuva, įstatyme įtvirtinusi konkretų urėdijų, t. y. valstybinių įmonių, skaičių, jau turi problemų dėl stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją – iš jos jau gautas paklausimas. „Seimas nustatė tokią tvarką ir reikės smulkiai paaiškinti, kur jos privalumai, kur minusai. Norėdami tapti minėto elitinio klubo nare, negalime vadovautis antikvariniais metodais. Mums buvo pasakyta - tvarkykitės pažangiai. Be to, gali būti užduota namų darbų“,- mano K. Trečiokas.

Korekcijas įtakos metų rezultatai

Siekiant optimizuoti miškų valdymą, urėdijų jungimas ir administravimo mažinimas būtų tik vienas iš variantų. „Norėčiau, kad ir mokslininkai pateiktų rekomendacijas. Pavyzdžiui, yra kuriozinių atvejų, kaip apskaičiuojama ruošiama mediena. Švedams tam tinka kompiuterio duomenys, o pas mus nors ta pati švediška medkirtė dirba ir skaičiuoja, bet kompiuterio parodymais mes netikim - siunčiame nepriklausomus matininkus, kurie permatuoja kiekvieną rastą. Tai perteklinis darbas“,- mano ministras. Kita kurioziška situacija, kai viena urėdija iš šalia esančios be konkurso negali išsinuomoti medkirtės, o gabenasi šimtus kilometrų iš konkursą laimėjusios įmonės. Yra ir daugiau būdų, kaip efektyviau dirbti.
„Tokia analizė bus paruošta ir galbūt pačios urėdijos imsis iniciatyvos. Aš su urėdais susitinku, kalbuosi ir matau, kad kai kurie reformų laukia, nes jaučia, kad po metų kitų neišvengs minusinių rodiklių. Tikiuosi, atsiras urėdijų, kurios duos signalą ministerijai, kad nori reformuotis“,- svarstė K. Trečiokas. Konkrečiau kalbėti apie reformas esą realiausia būtų metams pasibaigus.
„Suvesime ir išanalizuosime metų rezultatus, pažiūrėsime, kokia yra reali padėtis, kokia buvo žiema ir grįšime prie šio klausimo“, - planuoja aplinkos ministras ir priduria, kad patinė padėtis dėl reformų dar gali išlikti kurį laiką, nes Seimas kažin ar ryšis keisti įstatymą iki naujų jo rinkimų.

Šoko terapijai dar nepasiruošę

Nors miškų ūkio reformos klausimas neišbrauktas iš aplinkos ministro darbotvarkės, bet, jo teigimu, dėl to dar daug nežinomųjų, be to, reikėtų ne vien su urėdais, bet ir su girininkijų vadovais, pasitarti. „Reforma turi subręsti. Galbūt šiai šoko terapijai mes dar nepasiruošę. Miškininkai greičiausiai išsigando ir galimo etatų mažinimo, bet iki tokio detalumo projekto net nebuvome priartėję“,- kalbėjo ministras.
Spaudoje buvo minima, kad dėl reformos darbo netektų 350 žmonių. Ministro teigimu, tai iš piršto laužtas skaičius siekiant miškininkus pagąsdinti. Analizės, nei kiek turėtų būti urėdijų, nei kiek reikėtų atleisti žmonių administracijoje, nebuvo. Be to, jei valdymo funkcijoms etatų ir mažėtų, tai nereiškia, kad sumažėtų bendrai, nes miške tikrai yra ką veikti, urėdijos turi medelynus, šiltnamius, saugyklas ir pan. – tai didžiulis ūkis.
K. Trečiokas pabrėžė, kad jei pertvarka ir būtų prasidėjusi, ji nevyktų per vieną dieną. Juk kalbama apie milijardinės vertės miškų valdymą ir tvarkymą. Jų šeimininkas yra valstybė ir reikia žiūrėti, kaip jai naudingiau. Net ir esant geriems rezultatams, mažai Lietuvai kompiuterijos amžiuje dabartinis miškų administravimas - per didelė našta ir ne pats geriausias valstybės turto valdymo modelis.
„Jei padėtis nesikeis, tuomet gali prireikti ir chirurginės operacijos, ypač jei pasikeistų medienos kainos ar rodiklius pablogintų šilta žiema“,- akcentavo aplinkos ministras. Jis užsiminė, kad pertvarka pribrendo ir dėl saugomų teritorijų valdymo.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 11 12
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai