Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. lapkričio 24 d.

Pelėdos dairosi namų

„Vakaro žinios“, Dalia Byčienė, 2015 11 14

Anot Ornitologų draugijos nario, pelėdų gyvenimo žinovo Sauliaus Skujos, pelėdas protingumo simboliu žmonės greičiausiai pasirinko todėl, kad jos žmonėms primena juos pačius. Tarsi turi veidą, akys žvelgia į vieną pusę. Pelėdos neprašo iš žmonių maisto, bet pagalba būstu labai praverčia. Pasak ornitologo S. Skujos, jeigu inkilas pelėdai pagamintas tinkamai, pelėda jame būtinai apsigyvens. Inkilus joms daugiausia kelia miškininkai ir ornitologai. S.Skuja pastebėjo, kad randasi dar viena pelėdų mylėtojų grupė - senų sodybų, dvarų, kuriuose išlikę senų medžių, savininkai.

Pasaulyje gyvena daugiau nei 200 rūšių pelėdų, iš jų Lietuvoje nuolatinės gyventojos yra 6 rūšių pelėdos ir 2 rūšių apuokai. Penkios jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda). Atskrenda ir baltųjų, raibųjų pelėdų, bet jos čia neperi, o tik apsistoja peržiemoti. Labiausiai pas mus paplitusios naminės pelėdos. Joms labiausiai reikia inkilų. Inkiluose mielai įsikuria ir uralinės pelėdos, lututės. Įspūdingąsias liepsnotąsias pelėdas sąlygiškai taip pat galima vadinti mūsų krašto paukščiais. Liepsnotųjų galima sutikti pietvakarių Lietuvoje, čia yra jų gyvenviečių šiaurinis arealas. Skirtingai nuo kitų pelėdų, liepsnotosios mėgsta įsikurti ant žmonių pastatytu stogų - fermose, grūdų sandėliuose, net atokesnėse bažnyčiose.

Tikrais pelėdų mylėtojais galima vadinti Ukmergės miškų urėdijos Želvos girininkijos darbuotojus. Girininko pavaduotojo, ornitologo mėgėjo Kęstučio Jarmalavičiaus iniciatyva pernai ir užpernai girininkijos valdose pelėdoms iškelta 20 inkilų, dar 10 tikimasi iškelti. Miškininkams talkininkauja žinomas ornitologas Darius Musteikis. „Želvos girininkijos miškai nedideli, išsibarstę tarp dirbamų laukų, tad yra tinkami pelėdoms gyventi. Todėl ir kilo mintis papildyti šiuos miškelius pelėdiniais inkilais. Kitose girininkijose taip pat keliami inkilai, tik ne tiek daug, nes masyvai yra didesni, o naminė pelėda nemėgsta miško glūdumos. Miško glūdumas mėgsta kita pelėda - lututė. Ji mažesnė už naminę, geba apsigyventi juodosios meletos iškaltame uokse, tad šiai slapukei namus susirasti mažiau bėdos“, - idėjos esmę aiškina K.Jarmalavičius. Miškininkai neapsiriko. Pernai Želvos girininkijos miškuose įkeltuose inkiluose netruko apsigyventi trys pelėdų poros. Jos išaugino 13 jauniklių.

Kaip tinkamai pagaminti inkilą pelėdoms, „Vakaro žinioms“ patarė ornitologas D.Musteikis. Anot jo, naminėms pelėdoms gaminami inkilai turėtų būti apie 70 cm aukščio ir 28 cm pločio. Inkilai gaminami iš neobliuotų lentų, jų nereikia dažyti, nebent nutepti drėgmės nepraleidžiančia medžiaga iš išorės. Nereikėtų pamiršti į inkilo dugną įdėti skiedrų, nes pelėdos pačios lizdo nesuka. Inkilai keliami pribrendusiuose medžiuose, 5-10 metrų aukštyje. Keliant inkilą pelėdai visada reikia pagalvoti apie didžiausią jos priešą kiaunę. Anot D.Musteikio, jeigu kiaunė norės pasiekti pelėdos būstą, jį pasieks, bet bandyti apsaugoti reikia. Medį, kuriame yra inkilas, 2-3 m aukštyje reikėtų apvynioti skarda. Ji trukdys kiaunėms ropštis aukštyn. Kiaunė gali peršokti nuo medžio ant medžio, todėl inkilus reikėtų kelti kirtimuose, pavieniuose medžiuose.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 11 24
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai