Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. gruodžio 30 d.

Kad suomiai pas mus važiuotų

„Miškai“, Genovaitė Paulikaitė, 2016 sausis

Aktualiausi klausimai – konferencijose
2016 m. parodoje planuojama pristatyti biokuro ruošimo, miškų atkūrimo ir įveisimo, miškų priežiūros ir tvarkymo, miško kirtimo techniką, medienos transportavimo, vandens lygio želdavietėse mažinimo ir kitas priemones. Nemažai technikos dalį galima ne tik apžiūrėti, bet ir pamatyti, kaip ji dirba, koks jos valdymas, palyginti įvairių gamintojų siūlomos įrangos pranašumus. Kaip ir ankstesnėse parodose, aktualiausi klausimai bus aptariami per parodą vykstančiose konferencijose, seminaruose.

„Per šią parodą, manau, būtų naudinga plačiau pakalbėti apie kelių priežiūrą. Vyriausybės nutarimu keliams prižiūrėti ir tvarkyti 2016 metams skirta 4,04 mln. eurų. Šios lėšos paskirstytos urėdijoms. „Vienas siūlymų buvo skirstant lėšas, atsižvelgti į tai, kiek tame rajone surinkta mokesčių. Tačiau taip išdalinti skirtas lėšas galima nebent teoriškai, todėl GMU komisija jas paskirstė pagal miškų urėdijos teritorijoje esamus miškų plotus, privačias miško valdas, rekreacinių miškų plotus, gamybos apimtis, augaviečių grupių užimamus plotus ir kt. Kadangi iki parodos dalis urėdijų jau bus pradėjusios šiuos darbus, manau, būtų įdomu ir naudinga pasidalinti patirtimi, apsikeisti nuomonėmis“, – svarstė generalinis urėdas.

Kita, generalinio urėdo manymu, svarbi tema – perbrendę medynai. „Atėjo laikas šią problemą spręsti iš esmės, juo labiau, kad 2016 m. pirmumą teikiame būtent perbrendusiems medynams. Kai kuriose urėdijose perbrendę medynai sudaro 20 ir daugiau procentų visų brandžių medynų. Daugiau kaip 30 % tokių medynų yra Kauno ir Kėdainių miškų urėdijose. Valstybinės miškų tarnybos atliktas darbas parodė pagrindines šios problemos priežastis : 30-40 % šių priežąsčių yra subjektyvios ir jas reikia eliminuoti pirmoje eilėje, juo labjau, kad iki 2020 metų šių medynų plotas turi sudaryti tik 15 %. Kita problema - savaime iškrentanti mediena. Lietuvos miškuose ji sudaro apie 3,5 mln. kub. metrų kasmet. Iš jų panaudojama tik apie milijonas kub.metrų. Paskaičiuokime, koks kiekis medienos supūva ir kokias lėšas prarandame. Būtų nuostabu, kad bent dalį jos galėtume sėkmingai panaudoti biokuro programos nuostatų vykdymui. Normaliai ūkininkaujant sanitariniai kirtimai turi sudaryti žymiai mažesnę visų kirtimų apimčių dalį. Sanitariniai kirtimai Lietuvoje palaipsniui turėtų mžėti, didinant jų sąskaita ugdomųjų kirtimų apimtis – pabrėžė R. Prūsaitis.– Kuo skubiau reikėtų apspręsti dėl rezervinių miškų. Jų yra apie 70-80 tūkst. ha. Mes nesame prieš tų miškų perėmimą, nors tai daug laiko, darbo ir lėšų reikalaujantis dalykas. Šiuo metu juose ūkinė veikla ribojama. Mišką galima tvarkyti tik tada, kai atsiranda būtinybė sanitariniam valymui. Pavyzdžiui, mišką išlaužė praūžusi audra ar kitos stichinės, sanitarinės nelaimės, “

Dar viena aktuali tema, kurią per parodą aptarti rekomenduoja generalinis urėdas, yra kadastriniai valstybinių miškų matavimai. „2016-2017 m. privalome užbaigti kadastrinius valstybinių miškų matavimus. Jei valstybinių miškų ribos yra pastoviai besikeičiančios, ūkininkauti tampa problematiška“, – pabrėžė pašnekovas ir pažymėjo, kad šiuo metu ribų paklaidos siekia 10-20 metrų, o tokių valstybinių miškų dar turime apie 400 tūkstančių hektarų. 2020 metais 50 % valstybinių miškų turi būti tvarkomi nepertraukiamos miškotvarkos pagrindu.
Kadangi beveik trečdalis urėdijų jau pabaigė kadastrinius matavimus, jų patirtis praverstų kitoms, tačiau reikia priminti, kad tai nemažai lėšų reikalaujanti investicija.

Rengiamos miškininkų varžytuvės
2016 metais bus rengiamos įvairios miškininkų ir medienos verslo atstovų varžytuvės. Dėl Lietuvos generalinio miškų urėdo taurės varžysis miškininkų ralio dalyviai. „Manau, kad varžytuvės padės pritraukti daugiau ir įvairesnių parodų lankytojų, nes atsiras norinčių stebėti varžybas. Taigi tikėtina, kad ja aktyviau susidomės ir urėdijų specialistai, – svarstė generalinis urėdas R. Prūsaitis.“. Tada daugiau žmonių joje apsilankytų, bet tinkamas kelias – lankytojus sudominti ir įvairesne veikla.“

Urėdijos prioritetas – žmogus
Kiekviena paroda – puiki galimybė susipažinti su naujovėmis, kurios palengvintų žmogaus darbą, sudarytų galimybes turtingiau gyventi. „Tačiau 2016-2017 metais esame užsibrėžę didžiausią dėmesį skirti socialinių salygų gerinimui miške. Reikia padidinti darbuotojams atlyginimus, sutvarkyti girininkijas, pagerinant žmonėms darbo sąlygas, aktyviau spręsti kitas socialines problemas, – pabrėžia generalinis urėdas. Miškų urėdijose prioritetiniu uždaviniu matau socialinių problemų sprendimą, teritorijų prie administracinių pastatų sutvarkymą ir priežiūrą, o ne netikslingas investicijas“.

Resursų, padedančių ekonomiškiau ir efektyviau ūkininkauti, R. Prūsaitis mato nemažai. Būtina peržiūrėti urėdijų turimą turtą, atsisakant to, kas nereikalinga gamybai arba to turto, kurio išlaikymas kainuoja brangiau negu būtų galima nusipirkti kito tiekėjo teikiamas paslaugas. „Urėdijose yra ir nenaudojamų pastatų. Kai kuriose – dar stovi degalų kolonėlės, sargų punktai, nereikalingos didžiulės mechaninės dirbtuvės, nespręsti apšildymo klausimai – pastebi generalinis urėdas.– Kitas svarbus klausimas, kuris jau pajudintas iš sąstingio – kiek Lietuvos miškams reikia medelynų, kiek ir kokių turime išauginti sodmenų? Kada pasirodys pirmosios pažangios technologijos ? Manau, kad šiuo metu esantys 37 medelynai Lietuvai yra per didelė prabanga.“. Tokia yra ir komisijos, kuri atliko medelynų vertinimo darbus, išvada.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 12 30
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai