Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2016 m. vasario 9 d.

Miškininkas – ne profesija, o gyvenimo būdas…

„Gimtoji žemė“, Loreta Ežerskytė, 2016 02 06

„Išėjimas man nebuvo netikėtas. Tai su administracija aptarėme prieš dvejus metus. Tad nuo vasario aš - iškilusis pensininkas. Išeinu labai ramus, nes mane pakeitė daugiau nei tris dešimtmečius girininko pavaduotoju dirbantis ir puikiai girininkiją pažįstantis Gestautas Lazauskas“, - sakė M. Vilkelis, kai trečiadienį susitikome pokalbiui.

Ilgametis girininkas neslėpė, jog mintys keisti darbą jo nelankė: „Galbūt todėl, kad miškininkas nori matyti savo darbo vaisius? O medis per metus kitus neužauga. Kad jis pasiektų brandą, reikia ne vienos dešimties. Man pasisekė, jau sulaukiau, kad iš kadaise savo sodintų pušų ar eglių galėčiau išsipjauti medienos...“

Per 35-erius vadovavimo Pašilės girininkijai metus M. Vilkelis be kitų darbų ypač daug nuveikė, kad Ukmergę supančiuose miškuose atsirastų poilsio, rekreacinės zonos, sveikatingumo takai. Tai kurdamas miškininkas siekė, jog sutvarkyta aplinka trauktų ir džiugintų ukmergiškius, svečius.

„Visada maniau, kad pavyks išauklėti miško lankytojus, jie negriaus, nelaužys, kas gražaus yra sukurta. Dabar supratau, kad klydau...“ - apgailestavo tarnybą paliekantis girininkas.

Sūnums profesijas parinko tėtis M. Vilkelis gimė ir augo Širvintų rajone, Musninkuose baigė vidurinę mokyklą. Marijonui, kaip ir trims jo broliams, profesijas parinko tėtis.

„Jis nusprendė, kad aš turėčiau būti miškininku. Matyt, įžvelgė, jog turiu šiam darbui labiausiai tinkančių savybių. Taip pat tėtis pasakė, kad vienam mano broliui reikėtų tapti agronomu, antram -siuvėju, trečiam - vairuotoju“, - į prisiminimus nuklydęs pašnekovas mano, jog sūnums profesijas numatęs tėtis nesuklydo.

Visi Vilkeliai pakluso tėčiui ir tikriausiai dėl to nesigailėjo. Marijonas išvažiavo į šalia Kauno esantį tuometinį miškų technikumą. Jį baigęs, grįžo į Širvintas ir įsidarbino Ukmergės miškų ūkio gamybiniam susivienijimui priklausančiame padalinyje pagal specialybę - inžinieriumi.

Darbas patiko, sekėsi, tačiau jaunasis specialistas svajojo apie šiek tiek kitokią veiklą: „Ne itin mėgau sėdėti kabinete prie popierių. Mane labiau traukė darbas miške.“

M. Vilkelis buvo nusižiūrėjęs girininkiją Panevėžio rajone. Kai ją aplankęs su reikalais užsuko į Ukmergės miškų ūkio gamybinį susivienijimą, pasitikęs tuometinis direktorius Antanas Hofmanas pabarė: „Ko ten lakstai...“

Direktorius pasiūlė keltis į Ukmergę ir pažadėjo priimti Pašilės girininku.

„Gavau butą ir naują motociklą. Taip 1980 metų spalį su žmona Natalija iš Širvintų atsikraustėme į Ukmergę“, - sakė miškininkas.

Pašilės girininkija -išskirtinė

M. Vilkelį Pašilės girininku įdarbinęs A. Hofmanas pasakojo, kad ši priemiestinė girininkija susivienijime buvusi išskirtinė: „Taip susiklostė, kad jai vadovauti buvo skiriami pareigas palikę direktoriai. Jie čia baigdavo darbinę karjerą. M. Vilkelis šią tradiciją pažeidė...“

Pasak A. Hofmano, nemažą dalį Pašilės girininkijos sudarė su miestu besiribojantys, parkiniai miškai. Tad ir jų priežiūra, tvarkymas reikalauja ypatingesnio dėmesio. Be to, šios girininkijos vadovui teko rūpintis Varinės gyvenviete.

„M. Vilkelis - iniciatyvus žmogus. Jo dėka girininkijos miškuose įrengtos rekreacinės zonos, sveikatingumo takai. Jis nemažai metų sėkmingai vadovavo urėdijos Girininkų tarybai, buvo renkamas Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų bendrijos tarybos pirmininko pavaduotoju“, - pažymėjo buvęs Ukmergės urėdas.

Miesto kaimynystė ne į naudą

Pašilės girininkijai priklauso 3 259 hektarai valstybinio miško, taip pat jos teritorijoje yra beveik 1 000 hektarų privačių miškų. M. Vilkelis mena, kad pradėjęs dirbti girininkijoje rado penkiolika žmonių. Jie atlikdavo didžiumą miško priežiūros, tvarkymo darbų. Dabar likę keturi darbuotojai.

„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, miškuose dirba daug samdytų žmonių, technikos. Tai padeda mums racionaliau naudoti lėšas“, - paaiškino girininkas.

Į savo valdas įsileisdami darbo jėgą „iš šalies“, miškininkai yra priversti daugiau laiko skirti rangovų lankymui, kontrolei, bendravimui.

Susitikti tenka ne tik su dirbančiais miške, bet ir čia atvykstančiais, šalia jo gyvenančiais.

„Pašilės girininkija ribojasi su miestu. Dabar ši kaimynystė miškui - tragiška. Miestiečiams patinka laiką leisti miškuose, tačiau čia deramai elgtis moka ne visi. Žmonės atvyksta, padaro tai, kas jiems malonu, o visą „turtą“, likusį po jų veiklos, palieka mums. Visiškai nesukdami galvos, kad jų išmestas atliekas kažkas turės surinkti, jog sulaužytą inventorių teks remontuoti“, - apgailestavo M. Vilkelis.

Kas nereikalinga -į mišką

Miškininkai ne visada džiaugiasi ir kaimynyste su sodų bendrijomis.

„Gerai, jei sodas aptvertas. Bet jei tvoros nėra, visi sodininkams nereikalingi daiktai, šiukšlės keliauja į šalia esantį mišką. Teršia, piktinasi ir visi ginasi, kad atliekos - ne jų...“ - apie tamsiąją kasdienybės pusę kalbėjo M. Vilkelis ir prisiminė neseną įvykį.

Vieną rytą girininkijos darbuotojai gerokai nustebo, prie „Pušelės“ sodų bendrijos esančiame šile išvydę šviežiai paliktas šiukšlių krūveles. Jų nuostaba dar padidėjo, kai atokiau tarp medžių aptiko gerokai aplamdytą šiukšlių konteinerį. Netrukus išaiškėjo, kad aikštelėje prie sodų pastatytą konteinerį kažkas automobiliu porą kilometrų tempė per mišką...

„Sunku suprasti, kas dedasi žmonių, kurie prie automobilio prikabina konteinerį su atliekomis ir jį ne vieną kilometrą velka per mišką, galvose... Apie ką galvoja tie, kurie ant vaizdingoje vietoje pastatyto stalo užkuria laužą? Arba laužavietę juosiančius didžiulius akmenis nuridena nuo stataus upės šlaito... Kodėl žmonės tokie pikti ir ant ko jie pyksta?“ -klausimus, į kuriuos iki šiol nerado atsakymo, mini M. Vilkelis.

Galbūt praverstų lenkų pavyzdys?

Miškininkas svarsto, kad situacija greitai į gera nepasikeis. Nebent užaugę piktadarių vaikai tėvų klaidų nekartos? Tačiau jie augdami turi matyti teigiamus pavyzdžius.

M. Vilkeliui sektina atrodo Lenkijos patirtis. Kaimyninėje šalyje pagarba miškui ir jame dirbantiems žmonėms ugdoma nuo mažumės. Lenkams įprasta, kad kiekviena girininkija bičiuliaujasi su vaikų darželiais, turi savo šefuojamą klasę mokykloje. Mokiniams kartą per savaitę viena pamoka vyksta miške. Jie nuolat

iš arti mato visus miškininkų darbus, susipažįsta su augalija, gyvūnais. Tokia patirtis moko ne tik atsakingo elgesio gamtoje, bet ir padeda realiai vertinti miške vykdomą veiklą.

„Nuo mažens būdami arti gamtos, lenkų vaikai natūraliai reaguoja į pjaunamą medį. Jie tuo nesistebi, supranta, kad ir miške imamas derlius“, - mintimis dalijosi ilgametis girininkas.

Pasak jo, Lenkijoje miškininko profesija yra tarp populiariausių, ir tai rodo, jog einama teisinga linkme.

Pasodintus ąžuolus aptveria

Daugiau nei tris dešimtmečius Pašilės girininkijai paskyręs miškininkas savo valdas pažįsta lyg nuosavą kiemą. Nesunkiai suskaičiuoja, kiek jam vadovaujant buvo pasodinta miško: „Per metus vidutiniškai mūsų girininkija užsodina apie 15 hektarų. Per trisdešimt penkerius metus susidarytų daugiau nei 500 hektarų. Beje, iškirsta gerokai mažiau, nors kartais žmonės ir kitaip mano.“

M. Vilkelis teigia, kad Pašilės girininkijoje auga visi Lietuvos miškuose sutinkami medžiai. Tačiau vyraujanti rūšis - pušys, nors pagal dirvožemio struktūrą čia galėtų vešėti ir eglės.

Iki 1989-ųjų girininkijos miškuose žaliavo daugybė kadagių. Tačiau po Jonavos „Azoto“ gamykloje įvykusios avarijos didžiuma jų nudžiūvo ir neatžėlė.

Vienas didžiausių miškininkų darbymečių - miškasodis. Tačiau nepakanka sodmenis sukišti į žemę - gerokai daugiau pastangų reikalauja medelių priežiūra ir apsauga.

„Pasodinę ąžuolus, teritoriją stengiamės aptverti aukšta tvora. Tik taip galime bandyti apsiginti nuo briedžių. Šie miško gražuoliai didelės žalos daro ir pušynams. Vienas žvėris per žiemą gali sunaikinti 5-6 hektarus šių medynų. Stambus gyvūnas nesunkiai nulenkia trijų metrų pušį ir skabo jos viršūnėje sukrautus pumpurus... Miškas - gražu pažiūrėti, bet iš tiesų ten vyksta sunkus darbas“, - konstatavo M. Vilkelis.

Didelės žalos miškams padaro gaisrai. Pasak pašnekovo, kartais vasarą girininkijoje jų kildavo net iki dviejų dešimčių. Tik pernykštė vasara buvo išskirtinė - nekilo nė vieno gaisro.

„Miškas turi būti akylai stebimas visais metų laikais. Todėl čia dirbantiems žmonėms sudėtinga atitrūkti, išeiti ilgesnių atostogų. Kartais mes pajuokaujame, kad miškininkas - ne profesija, o gyvenimo būdas“, - sakė M. Vilkelis.

Įkūrė miško parką

Buvęs Ukmergės miškų urėdas, dabartinis Seimo narys Kazys Grybauskas mano, kad ukmergiškiai M. Vilkeliui labiausiai turėtų būti dėkingi už jo darbus, atliktus gražinant aplink miestą augančius miškus, juose kuriant poilsio zonas, sveikatingumo trasas, tiesiant kelius. Ypač didelis jo indėlis kuriant Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką Kadrėnų kaime.

Pats girininkas nuopelnų sau nėra linkęs prisiimti. Jis džiaugiasi sutikęs energingą ir iniciatyvų monsinjorą Alfonsą Svarinską: „Radome bendrą kalbą ir kartu įgyvendinome tai, ką šviesios atminties monsinjoras buvo sumanęs...“

Prakalbęs apie daugiau nei 20 hektarų užimantį miško parką, M. Vilkelis dėl jo ateities ramus - jei lankytojams parko reikės, jis tikrai neišnyks. Rūpestingas šeimininkas tik užsimena, kad čia pastatytiems mediniams kryžiams jau reikalingas remontas, daugelį jų būtina perdažyti: „Laukia nelengvas darbas, nes pasiekti aukštus kryžius nebus paprasta.“

Įvertino Pasižymėjimo ženklu

VĮ Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis ilgametį girininką pavadino žmogumi, kurio didelė gyvenimo dalis prabėgo miške, kuriam darbas buvo neatsiejama gyvenimo dalis.

„Ne atsitiktinai M. Vilkeliui už pareigingumą, sąžiningumą, profesionalumą, aktyvią bendruomeninę veiklą, ilgametį ir atsakingą vadovavimą girininkijai skirtas vienas garbingiausių apdovanojimų - Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“. Taip pat jam yra suteikta aukščiausia, pirma girininko kvalifikacinė klasė“, -pažymėjo urėdas.

Ukmergės miškininkų kolektyvas, išleisdamas ilgametį kolegą į užtarnautą poilsį, jam išsakė daug gražių linkėjimų, padėkos žodžių.

Vieną gyvenimo etapą baigęs ir įžengęs į kitą M. Vilkelis kalbėjo, kad nėra nusiteikęs pasyviam poilsiui: „Veiklos tikrai nepristigsiu. Esu medžiotojas, turiu nuosavo miško, tad namuose neužsisėdėsiu. Sūnus statosi namą - būsiu darbų vykdytoju. Pavasarį žmonai pagelbėsiu sode, prie namų tvarkant aplinką...“

 

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 02 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai