Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2016 m. kovo 2 d.

Pasiruošimas parodai „Baltijos miškai 2016“ arba Ką šalies urėdijos demonstruos pakaunėje?

Žurnalas „Miškai“, Vilma Kasperavičienė, 2016 kovas

Pieštukus iškeitė į delninukus
Biržų miškų urėdija bene pirmoji šalyje dar 2009 m. darbui miške įsigijo tris bandomuosius GPS prietaisus. Šiandien jais naudojasi urėdijos centrinio medienos ruošos padalinio meistrai ir visos 9 girininkijos: biržėms atrėžti, nenukirsto miško ir apvaliosios medienos tūriui skaičiuoti. Kaip tai daroma, biržiečiai ketina pademonstruoti Girionyse.
„Taip gerinamos miškininkų darbo sąlygos. Juk vienas dalykas važiuoti su Zaporožiec, kitas – su Mercedes. Nebereikia neštis į mišką popieriaus lapo, pieštuko ir rašyti lietui lyjant ar sningant. Delniniai kompiuteriai apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Girininkai ir meistrai, kurie atlieka medienos apskaitas miške, vietoje susiveda duomenis, o grįžę prie kompiuterio perkelia juos į duomenų bazę. Palyginti su tuo, kas naudojama medienos apskaitai, esame dešimčia metų pažengę į priekį. Apmaudu, kad mūsų sukurta pažanga visai nesidomima, nors urėdijos informacinės sistemos „Eglutė“ principą buvo galima sėkmingai panaudoti visoje Lietuvoje neišradinėjant dviračio. Juk sistemą sukūrė žmonės, kurie dirba miške ir yra praktikai, o ne specialistai didmiestyje, neišeinantys iš darbo kabinetų“, – įsitikinęs Biržų miškų urėdas Romanas Gaudiešius.

Urėdijos specialistai sukūrė programas dirbti su operacine sistema ,,Windows Mobile“ veikiantiems delniniams kompiuteriams. Programos skirtos dirbantiems miške, medienos sandėlyje, biržėje, taip pat medienos pardavimo, gabenimo dokumentams (sąskaitoms faktūroms, medienos gabenimo važtaraščiams) rengti bei spausdinti darbo vietoje. Medienos apskaita urėdijoje yra visiškai kompiuterizuota.
Anot R. Gaudiešiaus, viską kompiuterizavus, sumažėjo klaidų tikimybė, o girininkams GPS prietaisų nauda akivaizdi. Kad atrėžtų biržes, išskirtų teritorijas, pagal seną metodą į reikiamą sklypą 2–3 žmonės dirbti eidavo po 3–5 kartus. Naudojant naująsias technologijas, šiuos darbus gali padaryti vienas žmogus ir jam užteka į sklypą atvykti tik 1 ar 2 kartus. „Vietoj matavimo juostų, busolių ir senų prietaisų girininkas į rankas pasiima tik nedidelį kompiuterį, kuriame telpa kartografinė medžiaga, aerofotografinės nuotraukos ir kita informacija“, – vardijo urėdas.

Laiko dar yra
Raseinių miškų urėdija parodoje „Baltijos miškai 2016“, be kitų dalykų, ketina netradiciniu būdu pateikti sanitarinės miško apsaugos priemones.
„Miškininkai, be kita ko, saugo mišką nuo laukinių žvėrių daromos žalos ir nuo kenkėjų. Turime neblogą praktiką. Girionyse pateiksime vaizdinę informaciją bei demonstruosime įvairias apsaugos priemones. Tai bus ir tvoros nuo žvėrių, ir individualios apsaugos priemonės, ir repelentai. Kenkėjams gaudyti taip pat naudojame ir feromonines gaudykles. Turime ir kitų būdų: spygliuočių rietuves apdengiame šakomis arba išvežame į palaukę bent 3 km nuo miško“, – pasakojo Raseinių miškų urėdas Antanas Kilčiauskas


Visas išvardytas priemones miškininkai naudoja kasdieniniame darbe. Anksčiau pasitelkdavo cheminius preparatus, pavasarį apipurkšdavo medieną ir taip sunaikindavo kenkėjus. „Dabar cheminiai preparatai uždrausti, todėl taikome mechanines arba biologines priemones, kad mažiau terštume gamtą. Žievinimas – viena iš efektyvių priemonių, tačiau ji reikalauja didelių finansinių sąnaudų ir laiko. Vis dėlto šiemet kai kuriuose Raseinių miškų urėdijai priklausančiuose plotuose galbūt ją taikysime“, – teigė A. Kilčiauskas.
Raseiniškiai parodoje demonstruos ir įvairius inkilus – paukščiai taip pat naikina kenkėjus. „Laiko dar turime, galbūt pasiūlysime kažką naujo, ko nesame demonstravę kitose parodose“, – sakė urėdas.

Jurbarkiečių stiprybė – keliai
Jurbarko miškų urėdijos specialistai vadovaujasi taisykle: „Miškas be kelio – miškas be žmogaus.“ Ne mažiau dėmesio skiriama ir sausinimo sistemų rengimui.
„Tai specifinis klausimas. Jis aktualus ir Jurbarko miškų urėdijoje. Kai kurie mūsų miškai užmirkę, todėl, siekiant padidinti jų našumą ir pagerinti infrastruktūrą, įrengiamos sistemos, kurios pašalina perteklinę drėgmę. Tačiau minėta sritis šiuo metu jautroka – susiduriame su gamtosauga, norint kažką atlikti, reikia sunkiai viską derinti. Vis dėlto, norint padidinti miško našumą, be sausinimo sistemų įrengimo sunkiai pavyktų tai padaryti“, – tvirtino Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Anot jo, daug rimtesnis baras, turintis išliekamąją vertę – kelių statyba, esamų rekonstrukcija ir kapitalinis remontas. Šiame bare svarbiausias socialinis efektas, o įvertinti ekonominį nėra paprasta ir prireikia kelių dešimčių metų.

„Be gerų kelių tinklo būtų neįmanoma nei užauginti vertingo miško, nei nukirsti ir išvežti medienos, nei laiku užgesinti kilusių gaisrų. Šiuolaikinė technika – sunki, galinga, nepritaikyta važinėti toli, ją nuvežti į gamybos vietą reikalingas geras kelias. Jei jo nėra, miškininkai priversti laukti žiemos, kad galėtų patekti į kirtavietę. Tačiau pastaruoju metu lediniai keliai tveria trumpai“, – pastebėjo Jurbarko urėdas.
Jurbarko miškų urėdija kasmet kelių statybai ir priežiūrai išleidžia apie 300 tūkst. eurų, per metus nuteisia 1–2 km. Ši suma šiek tiek svyruoja pagal atliekamus darbus. Nutiesti naujo kelio kilometrą šiandien kainuoja nuo 90 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Šiuo metu jurbarkiečiai turi apie 50 km kelių su danga.
„Miško keliai svarbūs ne tik miškininkams, bet ir visuomenei, miško lankytojams. Kelių tinklas lemia ūkininkavimo kultūros lygį. Ekonomiškai tvirtesnės urėdijos šiam darbų barui skiria didelį dėmesį. Parodoje „Baltijos miškai 2016“ parodysime savo įdirbį. Tiesa, jį pateikti nėra paprastas dalykas. Čia ne pastatyti gražią mašiną gražioje vietoje ir tegul ją visi apžiūrinėja.
Ketiname padaryti maketą, kuriame skirtingomis spalvomis sužymėsime, kas ir kada padaryta, pateiksime grafikų ir diagramų, pavyzdžių apie naudojamas naujas technologijas kelių statyboje“, – sumanymais dalijosi Faustas Bakys.

Viziją turi, bet dar nesiruošia
Tauragės miškų urėdija prieš porą metų buvo viena iš trijų pionierių, pasiryžusių gaminti biokurą ir parengusių projektą LAAIF, iš Klimato kaitos specialiosios programos kompensuojančiam dalį biokuro gamybos įrenginiams įsigyti. Šiandien tauragiškiai jau džiaugiasi rezultatais ir parodoje ketina pasidalyti patirtimi šioje srityje.
„Šiuo metu turime krūvą darbų ir kol kas parodai nesiruošiame, tačiau savo viziją jau turime. Likus 2–3 savaitėms susigriebsime ir pasirengsime parodai. Turime filmuką, turime kitokios vaizdinės medžiagos, viską apipavidalinsime ir pateiksime „Baltijos miškai 2016“ dalyviams ir lankytojams“, – sakė Tauragės miškų urėdas Robertas Piečia.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 03 02
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai