Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2016 m. kovo 3 d.

Gaisrų pavojus arba Pavasaris iš Varėnos miškininkų reikalauja didesnio budrumo

„Miškai“, Genovaitė Paulikaitė, 2016 m. kovas

Grėsmė – žolės deginimas
Kitaip nei mišriuosiuose miškuose, Dzūkijos smėlėtomis kalvelėmis nubėgantys pušynai labai lengvai perpučiami vėjo ir greičiau išdžiūsta. Čia menkiausia žiežirba gali virsti dideliu gaisru. „Jei pavasaris gražus, mes jau kovo mėnesį pradedame budėti, stebėdami, kad miškuose nekiltų gaisras. Buvo metų, kai kovą mūsų urėdijoje net gaisrai įsiplieksdavo“, – pabrėžia R. Utovka.
Miškininkas pastebėjęs, kad viena didžiausių gaisrų priežasčių yra pavasarinis žolės deginimas. Nepaisant gresiančių nuobaudų, pavasarį vis dar susigundoma nudeginti pernykštę žolę, taip nužudant gausybę vabzdžių ir kitų smulkių gyvūnų, nepajėgiančių išsigelbėti iš ugnies nagų. Neretai žolę deginanti ugnis persikelia į miškus ir laiku nepastebėtas gaisras gali padaryti labai daug žalos miškui. „Tiesa, pastaruoju metu varėniškiai rečiau besusigundo deginti žolę. Tai, matyt, ne vien baudų, bet ir nuolatinio miškininkų bendravimo su žmonėmis rezultatas. Stengiamės kiek įmanoma daugiau kalbėtis su gyventojais apie deginamos žolės keliamas grėsmes, apie tai rašome vietos spaudoje. Manau, tai turi nemažai įtakos, kad mūsų žmonės tampa kultūringesni“, – svarsto pašnekovas.

Skirtingi meilės gamtai matai
Varėnos miškus vagoja ne viena baidarininkų pamėgta upelė, bet, anot R. Utovkos, per visus metus nepastebėta, kad šio poilsio mėgėjai ne vietoje kurtų laužus ar paliktų neatsakingai numestą nuorūką. „Kol kas nesame užfiksavę nė vieno baidarininkų sukelto gaisro, ko negalima pasakyti apie kitus miško lankytojus. Po mėnesio kito pasirodys pirmieji grybai ir į miškus plūstels grybautojai ir poilsiautojai. Pasitaiko, kai ne vietoje ir laužą susikuria, ir neatsakingai degančią nuorūką numeta. Dabartinės cigaretės labai lengvai dega, tad pasiekusi išdžiūvusias samanas, ji neretai tampa ta žiežirba, nuo kurios gali kilti gaisras. Nors apie atsargų elgesį miškuose primenama prie kiekvienos atokvėpio ir poilsio vietos, bet visko pasitaiko. Pernai sausra padarė savo. 2012 m. buvo kilę 3 gaisrai, išdegė 0,04 ha, 2013 m. – 15 gaisrų ir išdegė 0,92 ha, 2014 m. – 5 gaisrai, per kuriuos išdegė 0,48 ha, o 2015 m. kilo 22 gaisrai. Laimei, jie nepadarė didelės žalos miškui. Išdegė tik 3,76 ha plotas, bet nerimą kelia per didelis gaisrų skaičius. Juo labiau kad įtariame buvus ir sąmoningų padegimų. Vienu metu gaisrai kilo keturiose vietose, tai tiesiog neįmanoma, – pabrėžia miškininkas, prašydamas kiekvieno lankytojo, išsiilgusio gamtos ir miško ošimo, elgtis atsakingai, nes net už menkiausio neatsakingumo slypi didžiulė grėsmė ir žala. – Pasitaiko, kai gaisrus miške sukelia žaisdami vaikai ir paaugliai. Arba nuo tėvų slėpdamasis paauglys atbėga parūkyti į miškelį, o po kurio laiko, žiūrėk, toje vietoje jau ir liepsnoja ugnis. Galbūt mokyklose daugiau dėmesio reikėtų skirti pokalbiams apie elgesį su ugnimi.“

R. Utovka įsitikinęs, kad gamtoje atsitiktinumų būna mažai. Net jei gaisras kyla nuo saulės įkaitintos šukės, ji neatsirado miške savaime – ją numetė žmogaus ranka. „Prieš porą metų miško gaisras kilo žaibui trenkus į medį. Ugnis įsiliepsnojo ne iš karto. Tik kitą dieną, kai medis pradžiūvo, jis pradėjo degti, o papūtus vėjui ugnis persimetė ir į aplinkinius medžius, – pačios gamtos sukeltą gaisrą prisimena miškininkas. – Gaisrai labai pavojingi jaunuolynams. Brandžiajame miške ugnis išdegina tik paklotę, o jaunuolyne viskas sudega. Laimei, per pastaruosius metus tokių gaisrų nebuvo.“
Praėjusią vasarą, kai Varėnos miškų urėdijos pušynams iškilo didesnis gaisrų pavojus, Varėnos rajono savivaldybė priėmė sprendimą apriboti lankymąsi miškuose. Mažesnis lankytojų skaičius – mažesnė gaisrų grėsmė.

Dešimtmečiai miško sargyboje
Julius Tamulevičius dirba Marcinkonių priešgaisrinėje stotyje. „Žiemą darbuojuosi girininkijoje, o prasidėjus pavasariui iki vėlyvo rudens saugau mišką nuo gaisrų. Pernai gal kokius tris gaisrus teko gesinti. Turime savo gaisrinį automobilį, tad vos pasirodžiusią ugnį užgesiname. Jei patys nepajėgiame susitvarkyti, atvažiuoja pagalbininkų iš Varėnos“, – santūriai pasakojo J. Tamulevičius. Vyras apgailestavo, kad visi pernykščiai gaisrai, kuriuos jam teko gesinti – dėl neatsakingo žmogaus elgesio. „Kartais net nebegali suvokti, kaip su žmonėmis ir kalbėtis. Vienas kolega pasakojo, kaip pirmoje eilėje sėdėjęs ir labai atidžiai apie gaisrų daromą žalą klausęsis vyriškis po susirinkimo uždegė žolę.“
Pasak J. Tamulevičiaus, norint sėkmingai užgesinti gaisrą, svarbu kuo anksčiau jį pastebėti. Pastaruoju metu, kai urėdija įsirengė antžeminę gaisrų stebėjimo sistemą, mišką saugoti gerokai lengviau, kur kas greičiau pastebimos gaisro apraiškos. „Žinoma, nuo pavasario iki rudens poilsio nėra. Kiekvieną sekundę turi būti pasirengęs, nes nežinai, kur gali įsiplieksti gaisras“, – sako J. Tamulevičius.

Patikimiau ir patogiau
„Turime tris priešgaisrines stotis. Pagrindinė yra urėdijoje, o atraminės – Marcinkonyse ir Rudnioje. Esame įsigiję automatinę gaisrų stebėjimo sistemą, prie kurios gaisrams kilti palankiu laiku nuolat budi žmonės. Ši sistema mūsų urėdijoje labai pasiteisino greitai lokalizuojant įsižiebiantį gaisrą. Šia sistema naudojamės jau ketverius metus ir per tą laiką nepasitaikė, kad jos veikla būtų sutrikusi“, – pabrėžia miško želdinimo ir apsaugos inžinierius R. Utovka.

Antžeminė gaisrų stebėjimo sistema supaprastino gaisrinės saugos darbą. Nebereikia žmonių laipinti į specialius bokštelius, iš kurių jie ne vieną dešimtmetį dieną naktį stebėdavo mišką. Kaimuose sumažėjus gyventojų skaičiui, urėdija susidurdavo su norinčių dirbti žmonių stygiumi. Surasti žmonių, kurie norėtų budėti gaisrinės saugos bokštelyje, pasak R. Utovkos, kaskart darėsi vis sunkiau, nes tai ir labai atsakingas, ir varginantis darbas. „Dabar jie mišką stebi ir miškus patogiai sėdėdami kabinete prie kompiuterio. Operatorius per kelias minutes nustato gaisro vietą ir iškart ten siunčiama arčiausiai esanti priešgaisrinė komanda. Jei viena nesusitvarko, siunčiame kitas komandas. Reikalui esant kreipiamės į Varėnos priešgaisrinę tarnybą ir visada sulaukiame jų operatyvios pagalbos, – pokyčius apžvelgia R. Utovka. – Turime keturis gaisrinius automobilius. Dar siunčiame traktorių, kuris su plūgu PKL-70 aparia gaisravietę. Gaisravietėje paliekami budėti žmonės, tai padeda išvengti didesnių gaisrų ir didesnės žalos.“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 03 03
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai