Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2016 m. kovo 30 d.

Miško kirtimo atliekas tvarkys pagal mokslininkų rekomendacijas

„Miškai“, Rita Krušinskaitė, 2016 balandis

Pasikvietė mokslininkus
Vienas iš biokuro gamybos būdų – ruošimas iš miško kirtimo atliekų. Kiek tūkstančių kietmetrių iš savo prižiūrimų miško kirtimo atliekų biokuro gamybai privalo paruošti konkreti šalies urėdija, kiekvienais metais nustato GMU. Šakių miškų urėdijai šiemet numatyta paruošti 8,6 tūkst. kub. m kirtimo atliekų. „Turime vadovautis GMU įsakymais, bet norėjome, kad mokslininkai, atsižvelgę į visus duomenis ir aplinkybes, pateiktų savo vertinimą: ar nustatytas paruošti atliekų kiekis yra realus ir atitinka urėdijos pajėgumą. Atliekant šį darbą, didelę reikšmę turi ir gamtos sąlygos“, – teigė Šakių miškų urėdijos vyr. miškininkas Simonas Šilingas. Todėl praėjusiais metais Šakių miškų urėdija užsakė mokslinį tyrimą „Miško kirtimų atliekų išteklių išgabenimo iš VĮ Šakių urėdijos miškų logistikos veiksmų įvertinimas ir rekomendacijų parengimas“, o jį atliko Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojai dr. Jonas Saladis ir lekt. Gintautas Činga. Vykdant tyrimą buvo nagrinėjami logistiniai ir ekonominiai kirtimo atliekų ruošos aspektai.

Sudarė du žemėlapius
Šakių urėdija prižiūri per 26 tūkst. ha valstybių miškų, kurių didžiąją dalį (apie 60 %) sudaro spygliuočiai – pušynai (vyrauja) ir eglynai. Tačiau, anot S. Šilingo, yra daug ir šlapių miškų. Vien alksnynų – apie 20 %.

Įsigaliojus naujam miškotvarkos projektui nuo šių metų sausio 1 d. Šakių miškų urėdija privalo paruošti apie 126 tūkst. ktm medienos ir 8,6 tūkst. ktm kirtimų atliekų.
„Šiuo metu, esant aukštoms ir nestabilioms energijos išteklių kainoms, būtina dar kartą peržvelgti, kas yra padaryta ir ką numatoma toliau daryti miško medienos biomasės, ypač kirtimo atliekų naudojimo, srityje, ir numatyti veiklas, kurios užtikrintų ekonomiškai, ekologiškai ir socialiai tvarų biomasės tiekimą energijos gamybai“, – teigiama dr. J. Saladžio ir lekt. G. Čingos atlikto tyrimo išvadose.
Bene svarbiausias darbas, ruošiant biokurą iš kirtimo atliekų, yra jų ištraukimas. Siekdami įvertinti vidutinius energetinės medienos traukimo atstumus, mokslininkai sukūrė du kirtimo atliekų ištraukimo žemėlapių variantus.

Pirmajame išskirtos zonos, kuriose kilometro spinduliu kirtimo atliekų kiekis yra ne mažesnis nei 100 kub. metrų. 2016 m. gautos 32 kirtimo atliekų iš pagrindinių kirtimų koncentracijos zonos, kitus dvejus metus – po 29 zonas, o 2019 m. nustatyta jau daugiau – po 34 zonas.
Antrajame žemėlapyje kirtimo atliekų koncentracijos zonos išskirtos pasirenkant 50 zonų centrus (t. y. apie 2 centrus 1000 ha valstybinės reikšmės miškų), kur kirtimo atliekų kiekis yra didžiausias.

Lemia atstumas
Mokslininkai apskaičiavo, kad per 2012–2014 m. pagrindinių kirtimų biržėse kasmet susidarydavo nuo 7,9 iki 9 tūkst. kub. m atliekų, o pagaminama būdavo nuo 4,5 iki 7 tūkst. kub. m kirtimo atliekų.
„Realus (rekomenduojamas panaudoti) miško kirtimo atliekų tūris 2016–2019 m. Šakių urėdijoje sudarys 9,7-9,9 tūkst. kub. m“, – teigė dr. J. Saladis ir lekt. G. Činga.
Kadangi atliekų surinkimo atstumas bus ne didesnis kaip 1,5 km, prognozuojama, kad Šakių urėdija kasmet galės pagaminti 8,9–9,6 tūkst. kub. m kirtimo atliekų.

Anot S. Šilingo, ASU mokslininkų atliktas tyrimas Šakių urėdijai davė naudos. Miškininkai sužinojo realų kirtimo atliekų sandėlių išdėstymą ir gavo ekonominį darbo pagrindimą.
Kirtimo atliekų gamybos požiūriu atliekų ištraukimas didesniu nei 1500 m atstumu yra ypač neefektyvus, nes didėja savikaina, o papildomai surenkamas nedidelis kiekis.
Kirtimų atliekų kaina visą laiką svyruoja ir, nors prieš žiemą ji paprastai padidėja, pasak miškininkų, didelio pelno nebūna. Kuo didesnis traukimo atstumas, tuo mažesnis pelnas. „Stengiamės optimaliai žiūrėti, kad nebūtų nuostolių“, – teigė Šakių urėdijos vyr. miškininkas S. Šilingas.
Jeigu traukimas neapsimoka ekonomiškai, kirtimų atliekos paliekamos miško masyve. Tačiau laikomasi nuostatos: jei tik galima įvažiuoti, visos šakos ištraukiamos.

Kelmai paliekami
Prie miško kirtimo atliekų priskiriama medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių stiebai, nuopjovos, atsirandančios pjaustant stiebus, degviečių valymo atliekos, medžio kelmų antžeminė dalis. Kitaip tariant – visa nelikvidinė mediena.
Daugiausia miško kirtimo atliekų biokuro gamybai susidaro kertant spygliuočius, taip pat nemažai kertant traką, ypač kuriame auga daug lazdynų.
Kertant alksnynus, kurių Šakių miškų urėdijoje gana gausu, kirtimo atliekų susidaro labai mažai, nes didžioji dalis nukirstų medžių viršūnių ir šakų sunaudojama valksmams. Būna, kad kertant alksnyną tenka ir šakų iš kitos biržės atsivežti, ir malkų į valksmą įdėti, kad tik mediena būtų ištraukta.

Kelmų antžeminė dalis, nors ir priskiriama prie kirtimų atliekų, praktiškai šiam tikslui nenaudojama. „Kelmų net nerauname, jie natūraliai supūva vietoje. Be to, pagal Miškų valdymo tarybos (FSC) reikalavimus, kirtavietėse privaloma palikti tam tikrą kiekį negyvos medienos. Likę kelmai taip pat reikalingi biologinei įvairovei palaikyti“, – aiškino vyr. miškininkas S. Šilingas.
Išrovus kelmus ir jų antžeminę dalį panaudojus biokuro gamybai būtų padarytas neigiamas poveikis miško dirvožemiui, ekonominės naudos nebūtų, nes biokuro žaliavos iš kelmų ruošos savikaina triskart didesnė nei iš kitų miško kirtimo atliekų.

Gamta ne visada draugiška
Lietuvoje orai miško kirtimo atliekų traukimo darbams ne visada būna palankūs. Dažniausiai ruduo ir pavasaris šlapi, o kasmet vis šiltėjant orams per žiemą vos tris savaites ar mėnesį galima traukti šakas. Labai didelis trikdys – miškų šlapumas, trukdantis technikai privažiuoti prie biržių ir ištraukti kirtimo atliekas. „Kai šlapia, negalima įvažiuoti. Reikia saugoti kelius, nes sunkiasvorė technika smarkiai juos sugadina, o tvarkyti brangiai atsieina. Ekonomiškai neapsimoka traukti pigiai kainuojančių kirtimo atliekų ir brangiai mokėti už kelių taisymą“, – įsitikinęs S. Šilingas.
„Pušynų atliekos praktiškai visos traukiamos, nes dažniausiai prie jų būna sausas ir geras privažiavimas“, – atkreipė dėmesį Šakių miškų urėdijos vyr. miškininkas.

Iš miško į katilinę
Esant palankiam orui, atliekos sandėliuojamos. Pirmiausia šakoms leidžiama kiek padžiūti, paskui jos traukiamos prie gerai privažiuojamo kelio su pakankamai erdvia vieta transporto priemonėms apsisukti ir dar šiek tiek padžiovinamos. Tada didžioji dalis kirtimo atliekų sumalama ir keliauja į biokatilines.
„Kai šakos laikomos pušyne, bijome, kad kas nors neuždegtų, nes tai savotiška parako statinė“, - teigė S. Šilingas. Todėl sandėliuojant kirtimų atliekas būtina griežtai laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Kirtimo atliekoms ištraukti iš kirtavietės Šakių urėdijos miškininkai naudoja ir savą, ir rangovų techniką. Urėdija yra sudariusi sutartis net su 10 rangovų. Malimo darbus atlieka tik rangovas, nes kol kas pačiai urėdijai įsigyti malimo įrangą neracionalu.
Vienas iš svarbiausių miškininkų pagalbininkų – traktorius „John Deere 6125R“ su savikrove priekaba ir hidromanipuliatoriumi, naudojamas tarpinio naudojimo kirtimuose bei kirtimo atliekoms traukti. Traktorius yra manevringesnis ir lengvesnis už medvežę. Nors jo darbo našumas mažesnis, jis puikiai pasiteisina jaunuolynų ugdomuosiuose, retinimo kirtimuose, kur ekonomiškai nenaudinga kirsti plačių valksmų, bei šlapiose augavietėse, kur siekiama padaryti kuo mažesnę žalą dirvožemiui.

Praėjusiais metais urėdija kirtimo atliekų gamybai įsigijo smulkių medžių kirpimo žirkles, montuojamas prie traktoriaus „John Deere“. Kirtimo atliekos traukiamos specialiais griebtuvais.
„Kirtimo atliekas parduodame apie penkerius metus. Kasmet vis didesnį kiekį. Anksčiau nelabai kas pirkdavo, o dabar paklausa didėja“, – teigė S. Šilingas.
Didžiąją dalį miško kirtimo atliekų Šakių urėdija parduoda privatiems pirkėjams, kitą dalį – biokatilinėms per energijos išteklių biržą „Baltpool“. Gyventojams siūloma pirkti ir malkinę medieną, ir patiems pasiruošti kuro, perkant stačią mišką.
Nuo 2014 m. urėdija dalį kirtimo atliekų ir malkinės medienos yra įpareigota parduoti per biokuro biržą. Kiekvieną savaitę ji dalyvauja aukcionuose ir siūlo 100 km atstumu esančioms katilinėms pirkti biokurą iš malkinės medienos, kirtimo atliekų. Biokuras katilinėms tiekiamas pasitelkiant įmones rangoves.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 03 30
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai