Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2016 m. balandžio 12 d.

Valstybinių miškų valdytojams vėl galandamas kirvis

„Ūkininko patarėjas“, Irma KAZLAUSKAITĖ, 2016 04 12

Nubudusi gamta, o gal ir bundanti rinkimų nuotaika pažadino politikų bei valdininkų norą darbuotis. Kaip iš kepurės traukiamos naujos ar primirštos idėjos. Daugiausia – siūlymai drausti, riboti, griauti, naikinti... Griauti lengviau nei statyti, efektas tuojau pat matomas, ir patrauklūs argumentai čia pat – viskas dėl kilnių valstybinių interesų.
Nepraėjo nė metai, kai miškininkų bendruomenė mūru stojo prieš sklandančias kalbas apie projektą mažinti miškų urėdijų skaičių, piketavo prie Seimo. Tačiau į stalčių padėta Miškų įstatymo pataisa buvo švelni pūkuota, palyginti su tuo, kas rengiama dabar. Kirvis galandamas ir Generalinei miškų urėdijai (GMU, ir urėdijoms, tikėtina, ir valstybiniams miškams.

Pasiūlė naikinti GMU
Seimo komitetuose svarstomas socialdemokratų frakcijos nario Andriaus Palionio siūlymas naikinti GMU. Projektas buvo užregistruotas pernai gegužę, netrukus po didžiojo miškininkų bendruomenės piketo.
Keturiasdešimtmetis parlamentaras yra politiko, IX–X Seimo nario Juozo Palionio (mirė 2011 m.) sūnus. Vilniaus universitete yra baigęs buhalterinės apskaitos ir audito studijas. Savo kandidatūrą į Seimą išsikėlė pats Prienų-Birštono apygardoje. Iš Prienų kilęs, Prienų apygardoje buvo renkamas ir tėvas. A. Palionis darbo praktika nesusijęs su miškų ūkio reikalais, išskyrus tai, kad miškuose lankosi kaip kelių medžiotojų klubų narys. Kas paskatino atkreipti dėmesį būtent į miškų ūkio valdymo sritį?
Apie tai užklaustas Seimo narys nebeprisiminė praėjusių metų piketo. Minėjo, kad konsultavosi su miškininkystės srities profesionalu partijos kolega Kaziu Grybausku, kuris karjeros kelią praėjo nuo girininko iki urėdo.

Funkcijas išdalytų kitiems
Vieną sritį reguliuojančių įstaigų, tvirtina A. Palionis, yra akivaizdžiai per daug, visos jos – po Aplinkos ministerijos „kepure“: Valstybinė miškų tarnyba, Miškų departamentas bei Generalinė miškų urėdija. Atsisakius vienos įstaigos, esą sumažėtų administracinis aparatas, atitinkamai ir jo išlaikymo sąnaudos, o darbai vyktų efektyviau ir skaidriau, būtų išvengta ginčų tarp institucijų.
GMU funkcijas įstatymo pataisos autorius siūlo išdalyti kitoms institucijoms. Miškų departamentui tektų pareiga organizuoti ir koordinuoti miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. Kitas GMU funkcijas pasiūlyta atiduoti Miškų tarnybai: koordinuoti miškų urėdijų veiklą, nustatyti miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas, organizuoti bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą.

Tiesa, kalbėdamas apie savo „kūdikį“ A. Palionis šiek tiek painiojasi. Paklaustas, kam būtų patikėtos medienos pardavimo koordinavimo funkcijos, nurodė Miš­kų ins­ti­tutą. Linksmas būtų vaizdelis, jeigu prekybos reikalais pradėtų rūpintis Miškų institutas – valstybinio mokslo instituto statusą turinti įstaiga, priklausanti kitai ministerijai. Tačiau Seimo narys mokslininkų veikiausiai neturėjo galvoje, tiesiog painioja institucijų pavadinimus. Jie tokie panašūs: Miškų tarnyba, Miškų institutas, Miškų departamentas...

Kaip atsirado trys institucijos
Tačiau palikime Miškų institutą ramybėje. Bendrais bruožais prisiminkime, kaip kito ir formavosi miškų ūkio valdymo modelis. 1990–1996 metais veikė tik Miškų ūkio ministerija, kurioje darbavosi 56 žmonės. Institucija buvo prijungta prie Žemės ūkio ministerijos ir pertvarkyta į Miškų ūkio departamentą. 1998 m., suformavus dabartinę Aplinkos ministeriją, po jos sparnu iš ŽŪM perėjo ir Miškų departamentas. Keturiuose jo skyriuose darbuojasi apie trisdešimt specialistų. GMU Vy­riau­sy­bės potvarkiu įkurta 1996 m. (2001-aisiais pagal Miškų įstatymą įsteigtos valstybinės įmonės miškų urėdijos). Pastaruoju metu šioje AM pavaldžioje įstaigoje užimti 38 etatai.

Jauniausia ir gausiausia – septynerius metus gyvuojanti Valstybinė miškų tarnyba prie AM. įkurta. Joje darbuojasi 146 valstybės tarnautojai.
Kodėl reikalingos trys institucijos, klausimų nekyla tiems, kurie apie šią struktūrą žino ne iš nuogirdų, o iš vidaus. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius primena, kad, pagal ES reikalavimus, funkcijos turi būti atskirtos: politikos formavimo (Miškų departamento kompetencijos sritis), visų miškų kontrolės (pavesta Miškų tarnybai) ir ūkinės veiklos (GMU).
Nostalgiškai ilgėtis nepriklausomos Lietuvos pirmųjų metų, kai visas vadžias savo rankose laikė Miškų ministerija ir viena partija, kažin, ar verta. Pasikeitė teisiniai ir ekonominiai santykiai, reikalavimai kaip ES šaliai narei. Apie pusę visų miškų valdo privatūs savininkai.

Iki skaičiavimų dar neprieita
Pataisos sumanytojai kalba apie ekonominį efektą, tačiau jokių realių skaičiavimų nepateikia. Juos atlikus gali paaiškėti, kad reorganizacija kvepia malkų priskaldymu. Nutarus naikinti GMU, kuri yra išlaikoma iš urėdijų į biudžetą mokamų lėšų, vien išeitinėms išmokoms prireiktų apie 240 tūkst. Eur.
Valstybinei miškų tarnybai, kuriai būtų priskirtos iki tol joms neįprastos ūkinės funkcijos, reikėtų pasitelkti papildomų specialistų. Apie dvidešimt. Veikiausiai būtų pasirinkti žmonės, kurie šiandien atlieka tą patį darbą GMU. Lietuva – palyginti maža šalis, miškininkų bendruomenė glaudi. Papildomų tarnautojų išlaikymas valstybei per metus atsieitų apie 300 tūkst. Eur.
Tarnyba kontroliuoja ne tik valstybinių, bet ir privačių miškų savininkus. Reorganizavus struktūrą, kontrolės institucijai tektų kontroliuoti konkurentų ūkinę veiklą? Norint to išvengti, valstybinių miškų kontrolę vykdančius valstybės tarnautojus reikėtų kažkur perkelti... Beveik 120 tarnautojų būtų išlaikomi tiesiai iš biudžeto ir tai jam atsieitų apie 2,5 mln. Eur per metus.

Stebėtinas sutapimas
Kodėl būtent dabar valdantieji nusprendė iš stalčiaus ištraukti šį projektą?
Laikas stebėtinai sutampa su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktos pirmosios ekonominės apžvalgos ataskaitos pristatymu. Tarp sričių, kuriose EBPO ekspertai Lietuvai siūlo pasitempti, yra valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvinimas, kova su korupcija.

EBPO ekspertai pirštu bedė į sektorių su daugybinėmis valstybinės įmonėmis. Rekomendavo išsiaiškinti 42 miškų urėdijų išlaikymo priežastis ir reorganizuoti sektorių taip, „kad būtų pasiektas veiksmingas išteklių paskirstymas ir įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai. Tai galėtų būti pasiekta įmones jungiant“. Užsienio ekspertų pasakytas žodis visuomet yra šventas. O čia juk – taip geidžiamos EBPO žodis!
Lietuvos politikų ir valdininkų reakcija buvo žaibiška. Per porą savaičių Ūkio ministerija parengė EBPO pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Praėjusią savaitę Vyriausybė jį palaimino.

Konsoliduoti ir optimizuoti
Aplinkos ministerijai nurodyta parengti reikiamų teisės aktų pakeitimų projektus. Numatyti du žingsniai „peržiūrint“ valstybinių miškų valdymą, tiksliau, miškų urėdijas. Ateinančių metų pirmąjį ketvirtį Vyriausybei ant stalo turi būti padėtas projektas, kaip konsoliduoti valstybės įmones miškų urėdijas.
Seimui priėmus numatytas įstatymo pataisas, ateis metas optimizuoti valstybės įmonių miškų urėdijų veiklą ir valdymą.

Su rekomendacijomis susipažinęs prof. E. Bartkevičius apibūdino taikliai: „pasakyta labai aptakiai“. Jis svarsto, jog EBPO vyrams gal buvo nepakankamai išaiškinta situacija – urėdijų veikla konsoliduota, tam ir yra GMU.
Kitų ekspertų nuomone, urėdijas optimizuoti reikia, ir tai galima buvo pradėti daryti jau anksčiau. Tačiau ne kirviu kertant, o atsargiai, neskubant. Ne tarptautinių ekspertų nuomonė turėtų būti svarbi, o analizė, veiksmų derinimas su savivalda, likusių girininkijų išlaikymas.

Peržiūrės teisinę formą?
EBPO ekspertai esą rekomendavo ne tik konsoliduoti bei optimizuoti miškų urėdijų veiklą ir valdymą, bet ir peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą. Dalį valstybės įmonių – tas, kurių pagrindinė ūkinė veikla yra ūkinė komercinė veikla – pasiūlyta pertvarkyti į ribotos atsakomybės bendroves.
Ką tai reiškia? Ribotos atsakomybės bendrovės sąvokos paaiškinimą randame Vienos valstybės ribas peržengiančio Ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatyme. Tai akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, ar pagal kitų valstybių narių teisę įsteigta bendrovė, taip pat dalinio kapitalo bendrovė.

Valstybės įmones rengiamasi pertvarkyti į UAB-us, AB-es? Tai labai patiktų kai kurioms pramonininkų grupuotėms. Pagal minėtą įstatymą, atveriamas kelias įmonėms jungtis peržengiant vienos valstybės ribas.
Dabar, kaip numatyta Vyriausybės, per metus valstybiniuose miškuose paruošiama 3 mln. 700 tūkst. kub. m medienos. Kas gali užtikrinti, kad kirviu nebus užsimota plačiau? Kad miškų atkūrimui, įveisimui skiriamas dėmesys nesumenks?
Kas gali paneigti, kad suinteresuotos jėgos galimai darė įtaką EBPO ekspertams ar prisidėjo interpretuojant jų išvadas. Juk svarbiausia EBPO – kad būtų išvengta korupcijos, užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą, o ne reguliuoti įmonių skaičių ar jų teisinę formą.

Mėginimų būta ir anksčiau
Prieš valstybinius miškus buvo užsimota ne kartą. Antai tik pora paskutinių mėginimų. 2004-aisiais Seimas vertino pasiūlymą naikinti Miškų įstatymo nuostatą dėl vyraujančios valstybinių miškų nuosavybės, sukurti teisines prielaidas ūkiniams miškams privatizuoti.

Prieš šešerius metus aukščiausiu lygiu buvo svarstomas projektas „VISUOMIS“. Švedų ekspertas rekomendavo viso valstybės turto, taip pat ir miškų, valdymą patikėti profesionaliems vadybininkams – vienai komercinei bendrovei.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ neseniai atliko gyventojų apklausą apie miškų sistemą bei miško kirtimą Lietuvoje. Tarp kitų klausimų buvo ir toks: ar sutiktumėte, kad valstybiniai miškai būtų privatizuojami? 60,90 proc. respondentų pareiškė, kad su tuo nesutiktų, nes miškai yra visų piliečių turtas.

Sprendimai – tik su miškininkų bendruomene
Linas JONAUSKAS
Aplinkos viceministras
Aplinkos ministerijai bus pavesta rengti pasiūlymus, kaip efektyvinti urėdijų veiklą. Matyt, kalbėsime apie jungimus, bet valstybės įmonės statusas tikrai neturėtų keistis. O valstybės valdomi miškai, kurių yra daugiau kaip 50 proc., tikrai niekada nebus privatizuojami. Tai pasakyta ir Konstitucijoje, ir Vyriausybės programoje. Miškų valdymo klausimai iš esmės išspręsti, privatizavimas nenumatytas. Galbūt ateityje, žemės reformai pasibaigus, apie 12 proc. miškų rezervuosime nuosavybės teisėms atkurti. Juos perduosime į rankas šeimininkų, kurie efektyviai tvarkysis. Tai gali būti ir valstybės įmonės miškų urėdijos. Bus rengiami tam tikri aukcionai. Bet valstybės valdomi miškai jokiu būdu nebus privatizuojami.

Gavus Vyriausybės pavedimą, ministro įsakymu bus suburta darbo grupė. Į ją turės įeiti ne tik specialistai miškininkai, bet ir socialiniai partneriai, tarp jų įvairios organizacijos, profesinės sąjungos. Faktas, kad be miškininkų bendruomenės to mes tikrai nedarysime.

Rūpi finansų efektyvus naudojimas
Andrius PALIONIS
Seimo narys
Kaip Biudžeto komisijos narys žiūriu, ar efektyviai naudojamos biudžeto lėšos. Jas galima panaudoti prasmingiau negu išleidžiant darbo užmokesčio fondui.
Manau, kad dalį GMU funkcijų galėtų perimti Miškų institutas (oi, Miškų tarnyba). Sutaupytume valstybės lėšų aparatui išlaikyti. Ne paslaptis, kad GMU naudoja 5 proc. iš miškų urėdijų surenkamų pinigų. Juos galėtume skirti miškų keliams sutvarkyti. Privatininkai per praėjusius metus yra surinkę 1,5 mln. Eur kelių remontui. Tai pavyzdys, kur tuos pinigus galima būtų panaudoti.
Kas turėtų sujungti urėdijų darbą? Paprasčiausias variantas – Miškų departamente skyrių įsteigti. Laukiame Vyriausybės išvados. Svarstymo stadijoje viską galima bus apsvarstyti.

Ne naikinti GMU, o keisti stilių
Kazys GRYBAUSKAS
Seimo narys
GMU turi būti ūkinio valdymo institucija, kuri urėdijoms padėtų spręsti visus klausimus, susijusius su ūkiniu valdymu. Ne politikos formavimas, ne normatyvinių dokumentų rengimas. Ką Miškų departamentas parengė, AM pritarė, Seimas patvirtino – GMU turi rpiškai padėti įgyvendinti urėdijoms. Kažkaip netyčia tapo, kad visos kontrolės funkcijos sutelktos Valstybinėje miškų tarnyboje. GMU turi keisti savo stilių ir metodus. Reikia sukurti demokratiškesnį valdymą. Ūkinius klausimus sprendžiant turėtų dalyvauti ir suinteresuotos ministerijos. Tarkime, keliai – Susisiekimo ministerija. Medienos pardavimas – Ūkio ministerija. Aplinkos ministerijos sritis – miškų atkūrimas, įveisimas. Finansų ministerija... Turėtų būti bent 5, o gal 6–7 institucijų (dar reikėtų pagalvoti) atstovai bei 1–3 nepriklausomi ekspertai, kurie padėtų. Tada GMU nebūtų vienvaldis lyderis, priimami ūkiniai sprendimai būtų tokie, kokie reikalingi šaliai. O dabar, užuot padėjusi urėdijoms, ji trukdo. Pvz., nepavykę viešųjų pirkimų konkursai, kad ir priešgaisrinės sistemos sprendimas, kai urėdijos NMA turėjo grąžinti pinigus. Buvo ir daugiau tokių konkursų, kaip konsolidavimo sistemoms. Bet programos niekam vykusios, ir pažengę miškininkai vietose iš jų juokiasi. Reikia, kad sprendimai būtų pasverti, priimti pasitarus su visais urėdais.

Aš ne už tai, kad panaikinti GMU. Bet dėl to, kaip jai toliau dirbti, tikrai reikėtų platesnės diskusijos. Manau, kad mums reikėtų išsaugoti istoriškai susiklosčiusią struktūrą, girininkijas. Miškų specialistus sukėlėme į rajonų centrus, Miškų tarnybą. Nebeliko padedančiųjų privačių miškų savininkams. GMU pasuko šiek tiek ne ta kryptimi, tai sukėlė atitinkamą reakciją vietose, atitinkamai persidavė Seimui, ir dabar turime štai tokią situaciją.
Aš esu už demokratinį, išdiskutuotą sprendimo parinkimą. Tikiuosi, GMU turi galimybę pataisyti savo darbo stilių ir metodus.

P. S. Teismai pripažino, jog priešgaisrinės sistemos GMU buvo nupirktos teisėtai ir urėdijų pinigai nėra grąžinti.
Tad retorinis klausimas – kam reikia GMU naikinimo? Ar tik ne tiems, kurie susiję su pramonininkų grupuotėmis, siekiančiomis privatizuoti valstybinius miškus ar bent įgyti teisę juos naudoti (kirsti)?

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 04 12
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai