Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2016 m. gegužės 17 d.

Anykščių urėdija plečia muziejų ir arboretumą

„Anykšta“, Vidmantas Šmigelskas, 2016 05 14

Arboretumas sulaukia tūkstančių lankytojų

Troškūnų girininkijoje arboretumas pradėtas kurti 2005-aisiais. Pagal projektą arboretumas užims 2 ha plotą. Jame dvi dalys: kolekcinis sklypas, kuriame auga įvairių dekoratyvinių augalų rinkinys ir miško parkas, kuriame grupėmis auga svetimžemių rūšių medžiai.
Miško parke pirmiausiai sodinami atspariausių rūšių medžiai. Kai susiformuos atitinkamas mikroklimatas, bus sodinamos jautresnės svetimžemės rūšys. Šioje arboretumo dalyje numatoma pasodinti apie 90 rūšių bei formų sumedėjusius augalus.
Kolekciniame sklype planuojama pasodinti apie 280 medžių bei krūmų rūšių ir jų formų. Šioje arboretumo dalyje yra ir Vilniaus anykštėnų sambūrio rododendrynas, kuriame veši visžaliai ir vasaržaliai įvairių rūšių rododendrai.

Arboretumą lanko ir vaikai, ir suaugusieji, ir pavieniai turistai, ir grupės su autobusais. Kasmet į šalia Troškūnų girininkijos pastato esantį parką užsuka 2000-3000 žmonių. Pasak Troškūnų girininko A. Kustos, užpildytos jau kelios lankytojų knygos, kuriose svečiai rašo padėkas ir gražius žodžius miškininkams.
Troškūnų girininkijoje veikia ir miško muziejus, įkurtas dar 2000-aisiais. Nuo jo ir buvo pradėtas kurti visas parkas. 2002 metais įkurtas rekreacinis miško takas, 2008-ai-siais vyko tarptautinis tautodailininkų pleneras - arboretumą tautodailininkai papuošė skulptūromis. Po apsilankymo pas J. Barisą Troškūnų arboretumas praturtėjo keliasdešimčia naujų augalų. Miškininkai vylėsi, kad su meile dovanoti augalai tikrai prigis.

Pavarių muziejuje sukaups visas „Mūsų girias“

J. Barisa iki 1989-ųjų, kol išėjo į pensiją per 30 metų dirbo miškininku - Širvintų, Panevėžio, Rokiškio rajonuose. Karjerą pradėjęs miško ruošos meistru, vėliau jis dirbo Rokiškio miškų ūkio planavimo skyriaus viršininku, ekonomistu.
Daugybę metų J. Barisa rašė „Mūsų girioms“, asmeniškai pažinojo žurnalo steigėją ir pirmąjį redaktorių, iš Anykščių rajono kilusį Joną Kuprionį. J. Barisa juokėsi, kad jis keliais mėnesiais gimė anksčiau nei Lietuvos miškininkų žurnalas. „Atsimenu, vieną kartą, kai sukritikavau medžių sakinimą, buvau didelę nemalonę užsitraukęs“, - apie bendradarbiavimą su „Mūsų giriomis“ kalbėjo miškininkas. Jis dėstė, kad ir tarybiniais metais bendradarbiavimas su profesiniu žurnalu buvo nepolitizuotas, tekstai praktiškai necenzūruojami, o temas galėjo rinktis pats autorius. Todėl J. Barisa rašęs apie tai, kas, jo nuomone, buvę miškininkams aktualu. Miškininkystės veteranas metų metais rinko visus „Mūsų girių“ žurnalų numerius ir šią savo kolekciją taip pat padovanojo Anykščių miškininkams. J. Barisos žurnalai atiduoti Pavarių girininkijos muziejui. Urėdas S. Kinderis kalbėjo, kad jo tikslas - Pavarių muziejuje surinkti visus nuo 1929-ųjų su pertraukomis leidžiamo profesinio miškinių žurnalo numerius.

Žurnalo kolekcijos rinkimo tikslas, be abejo, pirmiausia yra edukacija, tačiau yra ir simbolikos. Per karą 1943-1944 metais Pavarių girininkijos pastate, kuriame dabar yra ir muziejui skirtos patalpos, gyveno bei Utenos urėdijos urėdu dirbo pirmasis „Mūsų girių“ redaktorius J. Kuprionis. Beje, šis mūsų kraštietis du kartus karjerą padarė “nuo nulio”. Į JAV po karo jis emigravo būdamas kandidatu į mokslų daktarus, docentu, tačiau užjūryje jis dirbo juodą darbą, kol baigė studijas universitete, o greit po jų tapo profesoriumi. Pavarių muziejumi ypač rūpinasi J. Kuprionio sūnėnas, pedagogas ir visuomenininkas Jonas Bagdonas. Jis muziejui dovanojo dėdę menančias relikvijas, šeimos nuotraukas.

Iki 1940-ųjų buvo išleisti net 104 „Mūsų girių“ numeriai. Smetoninius žurnalus įdomu pavartyti ir neprofesionalui. Tuo metu jame spausdinti ne tik tekstai apie miškininkystę, bet ir ekonomikos aktualijas, pateikiami įvairūs statistiniai duomenys. 1943-1944 metais „Mūsų girios“ buvo trumpam atigiję - išleisti 4 karo metų numeriai. Miškininkų žurnalas vėl pradėtas leisti 1957-aisias, 1964-1970 m. „Mūsų girios“ buvo „Mūsų gamtos“ priedu, o nuo 1970-ųjų vėl tapo savarankišku leidiniu.

Vadina savo mokytoju

Anykščių miškų urėdas S. Kinderis su J. Barisa susipažino prieš daugiau nei trisdešimt metų, kai po Lietuvos žemės ūkio akademijos baigimo pradėjo dirbti Rokiškio urėdijos Kamajų girininkijos girininku. Tuo metu jau patyręs miškininkas J. Barisa negailėjo jaunam kolegai patarimų ir S. Kinderis ir dabar poną Juozą vadina savo mokytojų.
J. Barisa, būdamas vos šešiolikos, atsidūrė Sibire. Vaikinas buvo nuteistas už bendradarbiavimą su partizanais. Sibire, tik skirtinguose regionuose, atidūrė ir jo tėtis, mama, brolis. Kitas brolis, Lietuvos partizanas, 1948-aisiais buvo stribų sušaudytas. J. Barisa iš Sibiro grįžo lageriuose ir tremtyje praleidęs dešimt jaunystės metų.
Dekoratyvinių medžių medelyną J. Barisa įkūrė išėjęs į pensiją 1989-aisiais. Jis skaičiuoja, kad užaugino per 100 tūkst. medelių. J. Barisos užauginti medžiai puošia Kanados, Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Suomijos, Maskvos bei Leningrado parkus. Į Suomiją išvežta net 10 tūkst. vienetų kaulenio sodinukų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 05 17
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai