Jeigu kada nors bandei išsinuomoti keleivinį mikroautobusą, tikriausiai patyrei tą patį: vienur kaina atrodo visai normali, kitur – beveik dvigubai didesnė. Ir pirmas impulsas visada tas pats: „Aišku, čia kažkas užkelta…“
Bet kuo daugiau žmonių apie tai pasikalba, tuo labiau aiškėja viena tiesa – skirtumas dažnai būna ne iš oro. Dažnai jis slepiasi ten, kur nesinori žiūrėti: smulkmenose, kurios kelionėje tampa didelėmis.
Nes kaina nuomojantis mikroautobusą niekada nebūna vien tik skaičius. Tai yra istorija apie tai, ar tau bus ramu. Ar turėsi planą B, jei kažkas nutiks. Ar grįši namo su gera nuotaika, ar su mintimi „daugiau niekada“.
Pigus variantas atrodo viliojančiai, kol nepamatai sąlygų
Žmonės dažnai ieško pigiausios kainos, nes natūralu, kam permokėti. Bet pigiausias pasiūlymas dažnai turi vieną bendrą bruožą: jis pateiktas taip, kad iš pradžių atrodytų puikus.
Tik tada atsiranda „mažos“ sąlygos: depozitas, kilometrai, grąžinimas su pilnu baku, papildomas mokestis už valymą, papildomas mokestis už išvažiavimą į užsienį, papildomas mokestis už vėlavimą. Viskas po truputį, ir staiga supranti, kad tavo pigus variantas jau nebėra toks pigus.
Ir dar viena detalė: pigesni mikroautobusai neretai būna senesni. Jie važiuoja, viskas tvarkoj, bet jų komfortas dažnai būna toks, kad po kelių valandų šeima jau nebenori klausytis nei muzikos, nei vienas kito.
Kaina priklauso nuo mikroautobuso, bet dar labiau – nuo to, kas už jo stovi
Kai kalbam apie keleivinių mikroautobusų nuomą Lietuvoje, daug ką lemia ne pats automobilis, o nuomos įmonė. Yra įmonių, kurios mikroautobusą prižiūri kaip savo vizitinę kortelę. Jos investuoja į tvarką, į padangas, į saloną, į švarą, į servisą, į tai, kad mašina nepaliktų tavęs kelyje. Ir yra tokių, kurios tiesiog nuomoja, kol važiuoja.
Tai ir yra vienas iš pagrindinių kainų skirtumų. Nes vienas pasiūlymas dažnai apima saugumą ir ramybę, o kitas – tik raktelius į rankas.
Kodėl Vilniuje kainos dažnai kitokios nei mažesniuose miestuose
Ne paslaptis, kad keleivinių mikroautobusų nuoma Vilniuje dažnai kainuoja daugiau. Bet čia yra paprasta logika: paklausa.
Vilniuje didesnis turistų srautas, daugiau švenčių, daugiau įmonių renginių, daugiau komandiruotės grupėmis. Nuomos kalendoriai greitai užsipildo, o kai paklausa didelė – kainos natūraliai kyla.
Kita priežastis – geresnė pasiūla. Vilniuje dažniau rasi naujesnius mikroautobusus, geriau prižiūrėtus, su patogesnėmis sėdynėmis ir aiškiomis sąlygomis. Ir taip, už tai dažniausiai tenka susimokėti.
Kur dingsta skirtumas: kilometrai, draudimas ir viskas, kas „nematoma“
Skirtumą tarp 50 ir 90 eurų dažniausiai sukuria dalykai, kurių nematai skelbime.
Vienas nuomos variantas siūlo mažą dienos kainą, bet riboja kilometrus. Kitas brangesnis, bet leidžia važiuoti be skaičiavimo ir be papildomų nervų.
Vienur draudimas minimalus, kitur įskaičiuota daugiau apsaugų. Vienur techninė būklė tvarkinga, kitur – kaip pasiseks.
Ir labai svarbu dar vienas dalykas: klientų aptarnavimas. Skamba nuobodžiai, bet kai turi bėdą, tada supranti, ar nuomos įmonė tau padės, ar tiesiog pasakys „čia jau jūsų problema“.
Kaip atsirinkti, kad nesumokėtum už stresą
Žmonės dažnai permoka ne už mikroautobusą, o už stresą po to. Todėl prieš imant pirmą pasitaikiusį variantą, verta sustoti minutei ir paklausti savęs: ko aš noriu?
Jeigu svarbiausia tik kaina, tada taip, imk pigiausią. Bet jei važiuoji su šeima, draugais, į šventę ar į svarbią kelionę, daug saugiau rinktis taip, kad nereikėtų nervintis dėl kiekvieno kilometro, dėl kiekvieno įbrėžimo ar dėl to, ar išvis grįši laiku.
Ir štai tada kainos skirtumas jau atrodo logiškas. Nes tu perki ne „mikroautobusą“. Tu perki jausmą, kad viskas bus gerai.
O kartais tai yra pati didžiausia vertė.
