Durys užsitrenkė. Raktai – viduje. Rankos dreba, o galvoje tik viena mintis: „ką dabar daryti?“ Ar skambinti iškart meistrui, ar dar palaukti? O gal išlaužti langą? Skamba juokingai, bet žmonės tikrai taip daro. Kartais – iš panikos. Kartais – nes tiesiog nežino, kada situacija reikalauja greitos reakcijos, o kada dar yra laiko ramiai išspręsti reikalą.

Paklausėme meistrų, kas jų nuomone yra tikra avarinė situacija, o kada žmonės perdeda ir patys save įvaro į stresą. Ir viskas remiasi į kelis labai žmogiškus klausimus: ar yra pavojus, ar galima laukti, ir ar tai iš tikrųjų neatidėliotina.

Kai laukti negalima nė sekundės

Situacijų, kai avarinis durų atidarymas reikalingas čia ir dabar, nėra tiek daug, bet jos visos turi bendrą bruožą – viduje yra žmogus. Arba vaikas, arba senjoras, kuris negali atsidaryti durų pats. O kartais net gyvūnas, paliktas be vandens per karščius.

Tokiais atvejais meistrai važiuoja be jokių išankstinių eilių. Jiems svarbiau žmogus, o ne arbatpinigiai. Jie pasako: „jei girdite balsą iš vidaus, jei žmogus negali išeiti – tai nebe spyna, tai jau sveikatos klausimas.“

Vienas jų pasakojo atvejį, kai močiutė užsirakino iš vidaus ir tris valandas šaukė pro langą. Artimieji kvietė meistrą, bet šis atvykęs pareiškė, kad negali nieko daryti be policijos. Kitas meistras atvyko po 10 minučių ir išgelbėjo situaciją. Tokios istorijos, deja, nėra retos.

Kai galima luktelėti, bet žmonės to nežino

Yra ir kita grupė atvejų, kai žmonės patys kuria krizę. Užsitrenkė durys? Taip, nemalonu. Bet jei viduje nėra nei žmonių, nei augintinių, o jūs turite kur laikinai pasilikti – tai nebūtinai reikalinga skubi pagalba.

Meistrai sako, kad kartais tenka važiuoti naktį, nes „užtrenkiau duris, o viduje mano batai, rytoj reikia į darbą“. Arba: „ten šuo, bet jis turi vandens, tik man neramu.“ Tokios situacijos jau balansuoja tarp būtinybės ir emocinės reakcijos.

Ir nors kiekvienas atvejis individualus, patys meistrai siūlo prieš skambinant sau užduoti vieną labai paprastą klausimą – „ar dabar kažkas kenčia, ar tiesiog nepatogu?“ Jeigu antras variantas, dažniausiai užtenka palaukti ryto ar ramiai susitarti laiką.

Kur slypi tikras pavojus?

Nors dauguma žmonių galvoja apie užsitrenkusias duris kaip apie nelaimę, meistrai sako, kad tikras pavojus kyla tada, kai žmonės bando išsisukti patys. Lenda per langus, gadina spynas su šaukštais, ar net bando išgręžti spyną atsuktuvu. Tai dažnai baigiasi daug brangiau nei būtų kainavęs normalus avarinis durų atidarymas.

Vienas meistras prisimena atvejį, kai klientas taip smarkiai trankė spyną plaktuku, kad užstrigo mechanizmas ir duris teko keisti visai. O to būtų išvengta, jei būtų paskambinęs ir pasakęs: „užtrenkiau, bet neskubu, galit atvykti rytoj ryte?“

Kada verta pasiruošti iš anksto?

Nors tai skamba kaip „protingas patarimas“, bet turėti vieną meistro numerį telefone – tikrai pravartu. Ne tada, kai jau stovi prie durų su baime, o dar prieš tai. Pasitikrinti, kas dirba tavo rajone, kas atsako į skambučius, ir kas iš tikrųjų ateis pagalbos, o ne „užsirašykit mus į sąrašą“.

Jei šiandien jūsų durys atsidaro sklandžiai, tai nereiškia, kad rytoj nepamesite rakto ar nepaliksite jo duryse. Tokiais atvejais ne reklama padeda – padeda pasiruošimas. Ir geras meistras.

Avarinis durų atidarymas – tai ne tik apie raktus. Tai apie sprendimus, kuriuos priimam stresinėje situacijoje. O tada labai svarbu žinoti, kada skubėti, o kada kvėpuoti ir luktelėti.