Dujinis šildytuvas įjungiamas vakare, po kelių minučių patalpoje jau šilčiau, o balionas stovi kampe ir, atrodo, beveik nesikeičia. Tik po kelių intensyvesnio šildymo dienų paaiškėja, kad dujų liko gerokai mažiau, nei tikėtasi.
Kiek jų sunaudojama per valandą? Atsakymą lemia šildytuvo galia, pasirinktas darbo režimas ir pats įrenginys. Todėl prieš perkant verta atlikti kelis paprastus skaičiavimus.
4 kW šildytuvas gali sunaudoti apie 300 gramų per valandą
Nedidelių nešiojamų LPG šildytuvų maksimali galia neretai siekia maždaug 4 kW. Tokio įrenginio dujų sąnaudos didžiausiu režimu gali būti apie 300–350 gramų per valandą.
Atrodytų nedaug. Tačiau per penkias valandas tai jau gali reikšti maždaug 1,5 kg dujų.
Jeigu šildytuvas naudojamas kas vakarą, baliono atsargos mažėja gana greitai. Dėl to techninėje lentelėje verta ieškoti ne vien galios kilovatais, bet ir sąnaudų, nurodytų g/val. arba kg/val.
Baliono naudojimo laiką galima apytiksliai apskaičiuoti
Tarkime, šildytuvas sunaudoja 0,3 kg dujų per valandą, o turime 11 kg dujų.
Skaičiavimas būtų toks:
11 kg ÷ 0,3 kg/val. = apie 36,7 valandos.
Jeigu šildytuvas kasdien veiktų penkias valandas maksimaliu režimu, teoriškai tokio dujų kiekio pakaktų kiek daugiau nei septynioms dienoms.
Realus laikas gali skirtis. Jei šildytuvas dalį laiko veikia mažesne galia arba temperatūrą reguliuoja termostatas, vidutinės sąnaudos gali būti mažesnės.
Galingesni modeliai skaičius pakeičia labai greitai
Visai kitokia situacija su šildytuvais, skirtais didesnėms dirbtuvėms, statybų zonoms ar kitoms tam numatytoms erdvėms.
Kai kurių 8,8–17,5 kW priverstinio oro propano šildytuvų sąnaudos gali siekti maždaug 0,64–1,27 kg per valandą. Dar galingesni modeliai sunaudoja ir daugiau.
Todėl dujinis šildytuvas namams neturėtų būti pasirenkamas vien pagal principą „didesnė galia geriau“. Reikia įvertinti, kokiai aplinkai konkretus modelis skirtas, jo naudojimo instrukciją ir realų šilumos poreikį.
Statyboms skirtas tiesioginio degimo šildytuvas nėra automatiškai tinkamas gyvenamosioms patalpoms.
Maksimali galia nebūtinai reiškia kasdienes sąnaudas
Techniniuose duomenyse dažnai pateikiamos maksimalios dujų sąnaudos. Jos naudingos skaičiuojant, kiek trumpiausiai galėtų tarnauti turimas dujų kiekis intensyviai šildant.
Kasdienybėje šildytuvas nebūtinai visą laiką dirbs tokiu režimu.
Jeigu modelis turi kelias galios padėtis, sumažinus galią mažėja ir dujų poreikis. Kai temperatūra patalpoje jau pakilusi, maksimalaus režimo gali nebereikėti.
Todėl savo išlaidas geriau vertinti pagal naudojimo scenarijų: kiek valandų per dieną šildysite ir kokia galia dažniausiai bus pasirinkta.
Patalpos dydis nėra vienintelis kriterijus
Du vienodo ploto kambariai gali reikalauti labai skirtingo šilumos kiekio. Įtakos turi pastato izoliacija, lauko temperatūra, lubų aukštis, langai ir oro infiltracija.
Prastai izoliuotoje erdvėje galingas šildytuvas gali veikti ilgiau, nes šiluma greitai prarandama. Geriau izoliuotoje patalpoje norimai temperatūrai palaikyti gali reikėti mažiau energijos.
Dėl to vien kvadratinių metrų skaičius neleidžia tiksliai prognozuoti mėnesio dujų sąnaudų.
Kartu su dujomis patalpoje atsiranda ir drėgmės
Neventiliuojamas nešiojamas LPG šildytuvas degimo produktus išleidžia tiesiai į patalpą. Deginant dujas susidaro ir vandens garų, todėl ilgiau naudojant tokį įrenginį gali didėti drėgmė bei kondensato rizika.
Dar svarbesnis klausimas – degimo sauga. Dujiniams įrenginiams reikalingas pakankamas oro kiekis, o netinkamai naudojant ar prastai vėdinant patalpą kyla anglies monoksido pavojus.
Dėl šios priežasties negalima nusipirkti bet kokio dujinio šildytuvo ir tiesiog pastatyti jo uždarame kambaryje. Būtina patikrinti, ar konkretus modelis apskritai skirtas tokiai aplinkai, kokio vėdinimo jam reikia ir kokius apribojimus nurodo gamintojas.
Sąnaudas apskaičiuoti gana lengva. Kur kas svarbiau prieš skaičiuojant baliono tarnavimo dienas įsitikinti, kad pasirinktas šildytuvas tinkamas vietai, kurioje ketinate jį naudoti.
