Kepėte koldūnus. Darinėjote šnicelius. Ruošėte šventinį stalą su gilumai keptomis bandelėmis. O paskui – klausimas, kurį dauguma sprendžia paprastai: supilti į kriauklę ir pamiršti.
Tas vienas litras aliejaus, kurį nuplauna vanduo, gali užteršti iki milijono litrų geriamojo vandens. Ne metafora – skaičius, kurį pateikia aplinkosaugininkai.
Kelionė, kurios nematome
Aliejus, patekęs į kanalizaciją, niekur nedingsta. Jis keliauja vamzdynais, kaupiasi jų sienelėse, jungiasi su kitomis atliekomis ir formuoja vadinamuosius „riebalų kamščius” – kietas masių sankaupas, galinčias užkimšti net plačiausius kolektorius.
Londonas, Niujorkas, Melburnas – didmiesčiai reguliariai kovoja su šiais „monstrais”. 2017-aisiais Londono kanalizacijoje rastas 250 tonų sveriantis riebalų kamštis. Jo šalinimas truko savaites ir kainavo milijonus.
Lietuvoje mastai mažesni, bet problema ta pati. Komunalinių tinklų specialistai patvirtins: riebalai – viena dažniausių avarijų priežasčių.
Kai aliejus pasiekia gamtą
Dalis panaudoto aliejaus vis dėlto pasiekia gamtinę aplinką. Per lietaus kanalizaciją, per nesandarius vamzdžius, per nelegalius išleidimus.
Vandenyje aliejus sukuria plėvelę, neleidžiančią deguoniui patekti į vandenį. Žuvys, vandens augalai, mikroorganizmai – visa ekosistema kenčia. Vienas litras – ir kvadratinis metras vandens paviršiaus padengtas mirtina plėvele.
Dirvožemyje situacija ne geresnė. Aliejus užkemša poras, sutrikdo mikroorganizmų veiklą, sukuria sąlygas toksinių junginių formavimuisi. Augalai tokioje dirvoje neauga metų metus.
Kodėl vis dar pilame į kriauklę
Atsakymas paprastas: patogumas ir nežinojimas.
Žmonės nežino, kur dėti panaudotą aliejų. Nėra aiškios sistemos, nėra surinkimo taškų prie namų, nėra informacijos. Kriauklė – čia pat, sprendimas – akimirksnis.
Kita priežastis – kiekis atrodo menkas. Na, kiek to aliejaus iš vienos keptuvės? Pusė litro? Toks nereikšmingas kiekis tikrai nieko nepakeis.
Bet padauginkite iš milijono namų ūkių. Padauginkite iš penkiasdešimt dviejų savaitgalių per metus. Skaičiai ima atrodyti kitaip.
Ką daryti: namų ūkio lygmeniu
Pirmas žingsnis – nustoti pilti. Tai paprasčiau, nei atrodo.
Panaudotą aliejų surinkite į bet kokį indą – seną butelį, stiklainį, plastikinę tarą. Leiskite atvėsti, supilkite, uždarykite. Laikykite vėsioje vietoje iki kol surinksite pakankamą kiekį.
Kur tada dėti? Dauguma savivaldybių turi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose priimamas ir panaudotas aliejus. Kai kuriuose miestuose veikia specialūs surinkimo taškai.
Aliejaus atliekų rūšiavimas – tai ne sudėtinga procedūra. Tai tiesiog įprotis, kurį reikia susiformuoti.
Maitinimo įstaigos: kitas mastas
Namų ūkis per mėnesį sukaupia gal litrą, gal du aliejaus. Restoranas – šimtus litrų. Mokyklos valgykla, ligoninės virtuvė, viešbučio pusryčių salė – kiekiai, kurie reikalauja sisteminio sprendimo.
Čia namų ūkio metodai neveikia. Reikia profesionalaus surinkimo, tinkamų talpų, reguliaraus išvežimo.
Aliejaus atliekų supirkimas tokiems kiekiams veikia kaip paslauga: įmonė pristato talpas, paima užpildytas, sumoka už žaliavą. Maitinimo įstaigai tai ne išlaidos – tai pajamos ir išspręsta problema vienu metu.
Antrasis gyvenimas: iš keptuvės į baką
Surinktas aliejus neišmetamas – jis perdirbamas. Pagrindinė kryptis – biodegalai.
Procesas vadinasi transesterifikacija. Supaprastintai: aliejaus molekulės reaguoja su metanoliu, susidaro riebalų rūgščių metilo esteriai – tai ir yra biodyzelinas.
Vienas litras panaudoto kepimo aliejaus virsta maždaug 0,85–0,9 litro biodegalų. Tie degalai maišomi su įprastu dyzelinu ir naudojami transporte.
Europos Sąjunga skatina būtent tokius biodegalus – pagamintus iš atliekų, ne iš specialiai augintų kultūrų. Tai vadinama „antrosios kartos biodegalais”, ir jų paklausa nuolat auga.
Skaičiai, kurie stebina
Lietuvoje kasmet susidaro apie 15–20 tūkstančių tonų panaudoto kepimo aliejaus. Didžioji dalis – iš pramonės ir maitinimo sektoriaus. Bet namų ūkiai irgi prisideda solidžia dalimi.
Jei visa ši žaliava būtų surenkama ir perdirbama, gautume pakankamai biodegalų aprūpinti kelis tūkstančius automobilių visus metus.
Kol kas surenkama tik dalis. Likusi – kanalizacijoje, sąvartynuose, gamtoje. Potencialas neišnaudotas, problema neišspręsta.
Skandinavijos pamoka
Švedijoje panaudoto aliejaus surinkimas – kasdienis dalykas. Daugiabučiuose – specialios talpyklos. Prekybos centruose – surinkimo punktai. Mokyklose – edukacija nuo mažų dienų.
Rezultatas: surenkama virš 90 procentų panaudoto aliejaus. Beveik viskas perdirbama.
Lietuvai iki tokių rodiklių toli, bet kryptis aiški. Savivaldybės plečia surinkimo infrastruktūrą. Verslas kuria paslaugas. Visuomenė pamažu keičia įpročius.
Ką galite padaryti šiandien
Nereikia laukti, kol sistema tobula. Galima pradėti nuo savęs.
Surinkite aliejų – bet koks indas tinka.
Sužinokite, kur artimiausias surinkimo taškas jūsų savivaldybėje.
Jei turite verslą, susisiekite su surinkimo įmonėmis – jos pasiims ir dar sumokės.
Papasakokite kaimynams, draugams, šeimai. Informacija sklinda per žmones.
Vienas litras
Grįžkime prie to vieno litro.
Jis gali užteršti milijoną litrų vandens. Arba gali tapti dalimi degalų, kurie nuveš ką nors į darbą, mokyklą, pas artimuosius.
Skirtumas – vienas sprendimas. Pilti ar surinkti.
Paprastesnis pasirinkimas ne visada yra geresnis. Bet kartais teisingas pasirinkimas irgi gali būti paprastas.
