Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje kyla greičiau nei atlyginimai, todėl nenuostabu, kad daugelis svarsto apie gyvenimą užsienyje. Persikraustymas į kitą šalį sukelia daug nerimo, bet su tinkamu pasiruošimu procesas gali būti žymiai sklandesnis.
Finansinis pasiruošimas – svarbiausia
Dažna klaida – neįvertinti pradinių išlaidų. Daugelis mano, kad užteks 1000 eurų pradžiai, bet realybė rodo, kad tai pernelyg optimistiškas požiūris.
Emigrantui verta sukaupti:
- 3 mėnesių pragyvenimo išlaidoms (apie 3000-4000 eurų)
- Papildomai būsto užstatui (paprastai 2-3 mėnesių nuomos kaina)
- Kelionės išlaidoms
- Nenumatytoms išlaidoms (200-300 eurų)
Dažnai žmonės neapskaičiuoja, kad daugelyje šalių reikia mokėti 2-3 mėnesių užstatą už butą. Tokiu atveju tenka skolintis pinigų iš draugų, kas sukelia papildomą stresą pirmaisiais mėnesiais.
Gyvenamosios vietos paieška iš anksto
Būsto paieška – vienas didžiausių galvos skausmų. Ieškoti buto jau atvykus į naują šalį gali būti brangu, nes tenka apsistoti viešbučiuose ar trumpalaikės nuomos būstuose.
Ką verta padaryti:
- Prisijungti prie užsieniečių grupių feisbuke
- Peržiūrėti nuomos skelbimus bent mėnesį prieš išvykimą
- Susisiekti su lietuviais, jau gyvenančiais tame mieste
- Pirmam mėnesiui apsvarstyti laikiną būstą (Airbnb ar Booking)
Lietuvių bendruomenės užsienyje dažnai būna pagalbios – per jas pavyksta išsinuomoti kambarį už protingą kainą dar prieš išvykstant.
Darbas: pradėti ieškoti dar Lietuvoje
Darbo paieška užsienyje skiriasi nuo įprastos Lietuvoje. Dažnai žmonės siunčia dešimtis CV be atsako, kol nesupranta, kad kiekviena šalis turi savo CV rašymo taisykles.
Patarimai darbo paieškai:
- Paruošti CV pagal tos šalies standartus
- Sukurti profilį LinkedIn ir vietinėse darbo paieškos svetainėse
- Susisiekti su įdarbinimo agentūromis
- Nebijoti pradėti nuo paprastesnio darbo
Sėkmės istorijos rodo, kad įmanoma rasti darbą pagal specialybę dar būnant Lietuvoje. Pasiruošus kelias CV versijas ir dalyvaujant nuotoliniuose pokalbiuose, galima atvykti jau turint darbo sutartį.
Dokumentai ir biurokratija
Dokumentų tvarkymas būna varginantis, bet tai pagrindas, kurio negalima atidėti. Pirmąsias savaites naujoje šalyje žmonės dažnai praleidžia bėgiodami po įstaigas, jei nesusitvarkė dokumentų iš anksto.
Būtini dokumentai:
- Asmens tapatybės dokumentai (pasas/ID kortelė)
- Europos sveikatos draudimo kortelė
- Gimimo liudijimo vertimas (kai kuriose šalyse)
- Diplomų/kvalifikacijų vertimai
- Vairuotojo pažymėjimas (jei planuojama vairuoti)
Be išverstų diplomų tenka dirbti nekvalifikuotą darbą ilgus mėnesius, kol susitvarko dokumentai ir galima įsidarbinti pagal specialybę.
Bendruomenė ir socialinis tinklas
Vienatvė – tai, su kuo susiduria daugelis emigrantų. Pirmi mėnesiai naujoje šalyje dažnai būna vienišiausi, nors aplinkui gali būti milijonai žmonių.
Kaip kurti naują socialinį ratą:
- Ieškoti lietuvių bendruomenės veiklų
- Prisijungti prie hobių grupių
- Naudoti programėles kaip Meetup ar InterNations
- Dalyvauti kalbų kursuose – ten tikrai rasi kitų naujokų
Aktyvus dalyvavimas bendruomenės veiklose padeda per mėnesį susikurti pažįstamų ratą ir sumažinti vienišumo jausmą.
Praktiniai patarimai pirmoms savaitėms
Pirmosios savaitės naujoje šalyje būna chaotiškos. Dažnai naujokai nesiorientuoja vietiniame viešajame transporte ar nesuvokia, kaip veikia kasdieniai procesai.
Ką verta žinoti:
- Įsigyti vietinę SIM kortelę iškart atvykus
- Atsisiųsti transporto programėles
- Išsiaiškinti, kaip veikia banko sąskaitos atidarymas (dažnai reikia adreso)
- Sužinoti artimiausių parduotuvių darbo laiką (ne visur parduotuvės dirba iki vėlumos kaip Lietuvoje)
Pasitaiko atvejų, kai žmonės pirmą savaitę praleidžia be interneto, nes nežino, kad SIM kortelės aktyvinimas užtrunka 24 valandas. Tenka naudotis internetinėmis kavinėmis, kad galėtų susisiekti su šeima.
Emocinė sveikata persikraustymo metu
Persikraustymas į užsienį – emocinis kalnelis. Pirmą mėnesį dauguma emigrantų svarsto grįžti namo. Tai normali reakcija!
Kaip rūpintis savimi:
- Palaikyti ryšį su artimaisiais Lietuvoje
- Nepamiršti mėgstamų veiklų
- Skirti laiko poilsiui tarp biurokratinių rūpesčių
- Nebijoti pripažinti, kad kartais būna sunku
Reguliarūs skambučiai artimiesiems padeda išlikti emociškai stabiliems, kol žmogus pripranta prie naujos aplinkos.
Kultūriniai skirtumai – pasirengimas šokui
Kultūriniai skirtumai gali nustebinti net Europoje. Daugelis nustemba sužinoję, kad kai kuriose šalyse sekmadieniais nedirba parduotuvės.
Verta žinoti:
- Darbo kultūros ypatumus (pvz., Nyderlanduose vertinama darbo ir asmeninio laiko pusiausvyra)
- Bendravimo normas (kai kuriose šalyse tiesiogumas vertinamas, kitose – ne)
- Maisto kultūrą (pietų pertraukos Ispanijoje trunka ilgai)
- Punktualumo svarbą (vokiečiai vertina punktualumą, o pietų europiečiai dažnai vėluoja)
Persikraustymas į užsienį gali būti vienas geriausių sprendimų, bet tam reikia pasiruošti. Kas laukia emigranto – iššūkiai, naujos pažintys ir nuotykiai. Su tinkamu planu galima išvengti didžiųjų klaidų ir mėgautis nauju gyvenimu užsienyje!