Plaukai silpsta, nagai lūžta, energijos nėra – o gal tiesiog trūksta baltymų?
Rytas. Pažvelgi į veidrodį – tamsūs ratilai po akimis. Atsigėrus kavos, energijos užtenka gal valandai. Plaukai šiaušiasi, slenka ne tik rudens metu, o nagai lūžta net palietus užtrauktuką. Kaltini stresą, orą, darbą, hormonus. Gal ir viskas viename. Bet vienas dalykas dažnai nepastebimai lieka šešėly – mityboje trūksta baltymų.
Tai, ką kasdien dedame į burną, tampa kūno statybine medžiaga. Ir kai trūksta plytų, namas ima irti. Būtent taip organizmas reaguoja į baltymų trūkumą: signalizuoja per išorinius ženklus, kuriuos per dažnai ignoruojame.
Iš kur atsiranda baltymų stygius, jei valgai normaliai?
Daug kas sako: „valgau viską“, „mėgstu mėsą“, „pusryčiams – kiaušiniai“. Bet pasigilinus paaiškėja, kad dienos bėgyje dominuoja duona, makaronai, saldumynai, vaisiai ar kava su pienu. Tai nėra blogai – tačiau tai nėra baltymai. Jie reikalingi kiekvieną dieną. Ir ne simboliškai.
Vidutinei moteriai per dieną reikia bent 60–70 gramų baltymų, vyrams – dar daugiau. O ar tikrai tiek gauni? Ar tik nesigauna, kad 2–3 kartus per dieną pavalgai „kažką su baltymais“, bet iš tikrųjų tai tėra 20–30 g per parą?
Silpni plaukai ir lūžtantys nagai – vienas garsiausių signalų
Plaukų folikulai ir nagų augimo zona – tai vietos, kurios pirmos parodo, jog organizmui kažko stinga. Dažniausiai – baltymų. Jie būtini keratino gamybai, kuris yra pagrindinis plaukų ir nagų „statybinis cementas“. Kai jų trūksta, kūnas energiją skiria svarbiausioms funkcijoms, o išvaizda lieka antrame plane.
Plaukai ima slinkti, tampa matiniai, trapūs. Nagai sluoksniuojasi, lūžta net prie menkiausio kontakto su šaltu vandeniu ar valymo priemone. O kremų ar šampūnų keitimas duoda tik laikiną efektą – nes problema slypi giliau.
Proteinas – ne sporto salės atributas, o kasdienė pagalba kūnui
Kai baltymų per mažai, vienas iš efektyviausių būdų greitai jų papildyti – proteinas. Tai nebūtinai reiškia raumenų augintojų kokteilį. Šiandien baltyminiai milteliai gali būti augaliniai, be pieno, be kvapiųjų medžiagų, net skirti jautriam skrandžiui.
Svarbiausia – jie leidžia be didelių pastangų įtraukti į dieną baltymų, kurie lengvai įsisavinami. Ryte, į kokteilį su uogomis. Po pietų, kai norisi kažko saldaus. Arba net į blynų tešlą, jogurtą, košę.
Kam proteinas padeda, net jei nesportuoji?
Gal atrodo keista, bet proteinas tinka ne tik tiems, kurie siekia ryškaus preso ar padidinti svorį. Jis tinka visiems, kurie:
- nuolat jaučiasi pavargę be aiškios priežasties
- turi lėtai augančius arba slenkančius plaukus
- nori pagerinti odos išvaizdą
- po valgio jaučia alkį praėjus vos valandai
- vakarais ieško cukraus ar užkandžių
Baltyminiai milteliai stabdo alkį, gerina cukraus lygio stabilumą, suteikia sotumo jausmą. Ir svarbiausia – nuosekliai naudojami, jie padeda atstatyti tai, ką organizmas bando signalizuoti – jėgų trūkumą.
Tikri žmonės, tikros istorijos
Lina, 36 m., išbandė proteiną prieš porą mėnesių. „Niekada nesportavau, galvojau, kad proteinas man neaktualu. Tačiau pradėjus gerti pusryčiams – plaukai nustojo slinkti saujomis, o po mėnesio pastebėjau, kad net oda tapo ramesnė. Be to, saldumynų noras gerokai sumažėjo.“
Tokių istorijų – šimtai. Tik dažnai baltymų trūkumą atpažįstame jau tada, kai atsiranda aiškūs simptomai. O iki tol – tiesiog būname pavargę, ir galvojame, kad taip ir turi būti.
Paprasta pradžia – svarbiausias žingsnis
Nereikia daryti revoliucijos. Tiesiog vieną proteiną įtraukti į rytinę rutiną. Svarbiausia – kad jis tau tiktų. Neapsunkintų skrandžio, būtų skanus, neturėtų dirbtinio poskonio. Verta išbandyti kelias formas – kol rasi sau tinkamiausią.
Ir svarbiausia – leisti organizmui atsigauti. Kai gauni tai, ko jam reikia, energija grįžta, plaukai stiprėja, nagai blizga, o veidrodyje matai versiją savęs, kuri atrodo pailsėjusi net be grimo.