Įmonės likvidavimas Lietuvoje yra formalus juridinio asmens užbaigimo procesas. Vien nustoti išrašyti sąskaitas, atleisti darbuotojus ar uždaryti banko sąskaitą neužtenka – juridinis asmuo egzistuoja tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro.
Jeigu įmonė yra moki ir jos dalyviai nusprendžia veiklą galutinai užbaigti, procesas prasideda nuo oficialaus sprendimo likviduoti juridinį asmenį.
Kas vyksta po sprendimo likviduoti?
Sprendimą priima konkrečios juridinio asmens formos taisyklėse numatytas organas. Pavyzdžiui, UAB atveju tai gali būti visuotinis akcininkų susirinkimas arba vienintelis akcininkas. Kartu paskiriamas likvidatorius, kuris perima su likvidavimo procesu susijusias funkcijas. Registrų centras nurodo, kad likvidatoriumi gali būti fizinis asmuo.
Toliau registruojamas juridinio asmens teisinis statusas „Likviduojamas“ ir apie likvidavimą paskelbiama nustatyta tvarka. Tačiau tai tik proceso pradžia.
Likviduojant reikia įvertinti įmonės turtą, skolas, prievoles kreditoriams, apskaitą, mokestinius klausimus ir saugotinus dokumentus. VMI savo aktualioje informacijoje taip pat nurodo atskirus veiksmus, kuriuos turi atlikti likviduojama įmonė, pavyzdžiui, jei ji registruota PVM mokėtoja, aktualus išregistravimas iš PVM mokėtojų registro.
Likvidavimo proceso kontrolinis sąrašas
Nors konkrečios aplinkybės skiriasi, praktiškai verta patikrinti bent šias sritis:
- ar priimtas tinkamas dalyvių sprendimas ir paskirtas likvidatorius;
- ar Juridinių asmenų registre įregistruotas statusas „Likviduojamas“;
- ar tinkamai informuoti kreditoriai;
- ar užbaigta apskaita ir mokestinės prievolės;
- ar atsiskaityta su kreditoriais ir kitais teisę į išmokas turinčiais asmenimis;
- ar sutvarkyti saugotini įmonės dokumentai;
- ar parengti galutiniai likvidavimo dokumentai.
Kai įmonės savininkai nenori patys koordinuoti dokumentų, registravimo ir kitų procedūros etapų, įmonių likvidavimo paslaugos gali būti vienas iš būdų perduoti dalį administracinių darbų specialistams. Prieš pasirenkant tokią paslaugą vis tiek svarbu tiksliai įvertinti įmonės skolas, turtą ir mokestinę būklę.
Kada įmonė iš tikrųjų nustoja egzistuoti?
Likvidavimo pabaigoje Registrų centrui turi būti pateikti išregistravimui reikalingi dokumentai. Registrų centras nurodo prašymą išregistruoti juridinį asmenį, likvidavimo aktą ir likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą. Taip pat turi būti gauti procedūrai reikalingi duomenys apie atsiskaitymą su biudžetais bei dokumentų perdavimą saugoti ar jų nebuvimą. Tik atlikus procedūrą ir išregistravus juridinį asmenį galima kalbėti apie galutinį įmonės uždarymą.
Svarbi išimtis – nemokumas. Jei įmonė negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, paprastas savanoriškas likvidavimas gali būti ne tas procesas, kurį reikėtų taikyti. Tokiu atveju būtina atskirai įvertinti nemokumo teisės taisykles ir konkrečią įmonės finansinę padėtį.
Todėl pirmasis klausimas uždarant įmonę turėtų būti ne „kokią formą pateikti Registrų centrui?“, o „kokia yra reali įmonės turto, skolų ir prievolių būklė?“ Nuo atsakymo priklauso, kokiu keliu juridinio asmens veikla gali būti teisėtai užbaigta.
